2 nuotr.„Snoro“ bankroto administratorius užsienietis Nilas Kuperis (Neil Cooper) nusprendė įslaptinti, kaip jis išleido 60,9 mln. litų iš Lietuvos žmonių kišenių.
Išlaidas užmaskavo
Seimo laikinosios „Snoro“ komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis vakar „Respublikos“ paprašytas pateikti N.Kuperio veiklos išlaidų ataskaitą, negalėjo to padaryti, nes šie duomenys, pasirodo, yra įslaptinti.
Pagal Lietuvos įstatymus, slaptumo žymomis dokumentus gali žymėti tik valstybės institucijos, bet ne piliečiai. Tačiau užsienio šalies pilietis N.Kuperis, tapęs „Snoro“ bankroto administratoriumi, savo išlaidų išklotinę pažymėjo konfidencialumo žyma ir ji tapo neprieinama visuomenei.
Slapta tapusi N.Kuperio pažyma apie išleistus 60,9 mln. litų iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės pateko į Seimo Komunikacijos departamento Raštinės poskyrį.
Šis dokumentas čia taip pat buvo įformintas kaip slaptas, todėl ir neprieinamas „Snore“ pinigus praradusiems tūkstančiams Lietuvos piliečių.
„N.Kuperio ataskaita apie jo paties išleistus dabar jau valstybės milijonus buvo įslaptinta paties „Snoro“ bankroto administratoriaus, tad mes neturime jokių galimybių viešinti, kaip ir kodėl jis panaudojo tuos 60,9 mln. litų, - vakar „Respublikai“ sakė V.Mazuronis. - N.Kuperio pateiktos išlaidų išklotinės pabaigoje buvo net įrašytas priminimas Seimo laikinosios komisijos nariams, kad pateikiami duomenys sudaro konfidencialią banko informaciją, todėl jos negalima parodyti visuomenei“.
Honorarai už nieką
V.Mazuronis negalėjo paaiškinti, kodėl užsienio šalies pilietis N.Kuperis, šiandien administruojantis valstybiniu tapusio „Snoro“ bankrotą, savo išlaidas paslėpė po konfidencialumo žyma.
„Kodėl tie skaičiai yra slepiami - galime tik spėlioti. O galbūt ir todėl, kad jie man kelia nemažai įtarimų, - teigė V.Mazuronis. - N.Kuperis savo komandos išlaidas pateikė jas išdėstydamas per du blokus. Viename - paties banko išlaikymui išleistos lėšos, kitame - bankroto administratoriaus komandos, konsultantų apmokėjimas. Tos sumos tikrai pritrenkė ir jokiu būdu neišsklaidė abejonių, kad tie 60,9 mln. litų buvo iššvaistyti“.
V.Mazuronis sakė, kad nustebino ir neveikiančio „Snoro“ darbuotojų išlaikymui skirtos sumos, kurios viršija pernai dar dirbusio banko išlaidas. Tačiau daugiausia iš 60,9 mln. litų vis tik buvo skirta užsienio konsultantams.
N.Kuperio komandos nariai nemažomis sumomis įvertino net tokius savo atliktus darbus, kaip grynųjų pinigų likučio nustatymą „Snoro“ bankomatuose, nors tokią informaciją galima nesunkiai rasti reikiamame banko kompiuteryje.
Užsienio konsultantai sau išmokėdavo milžiniškus honorarus net už „Snoro“ automobilių suradimą, kurie visada buvo Vilniuje ir jų net nereikėjo toli ieškoti.
Piliečiams liks nuostoliai
„N.Kuperis mums neįrodė, kad tie 60,9 mln. litų per tris mėnesius buvo pravalgyti tinkamai, tačiau, kita vertus, bankroto administratoriui tai leido daryti Vilniaus apygardos teismas, paskelbęs „Snoro“ bankrotą, o šį užsienietį - bankroto administratoriumi, - sakė V.Mazuronis. - Bet mes matėme, kaip per aštuonias dienas iš „Snoro“ užsidirbo 17 mln. litų ir iš Lietuvos dingo laikinasis administratorius Saimonas Friklis (Simon Freakley), todėl kur yra garantija, kad netrukus lyg niekur nieko neišvyks ir pats N.Kuperis, kuriam kitiems trims mėnesiams teismas leido pravalgyti jau tik 5,7 mln. litų?“
Seimo laikinosios komisijos pirmininko nuomone, užsienyje pasamdytų „Snoro“ administratorių apetitas jau kelia ne nuostabą, bet nerimą, nes ir S.Friklio, ir N.Kuperio išeikvoti milijonai gali virsti tiesioginiais nuostoliais.
V.Mazuronis mano, kad užsieniečių užmoju tuštinti valstybei priklausančio banko kišenę privalo kuo skubiau susirūpinti premjeras Andrius Kubilius bei finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
