4 nuotr.Didžiausi privačių Lietuvos miškų savininkai šiuo metu yra skandinavų baldų pramonės atstovai. Vien švedų baldų gamybos kompanija „Ikea“ valdo apie 20 tūkst. hektarų, per metus jų turimo lietuviško miško plotas padidėjo 5 tūkst. ha. Akivaizdu, kad minėtas švedų koncernas mūsų miškus superka ne tam, kad juos augintų ateities kartoms - mūsų vaikams bei anūkams. Nepaisant to, Vyriausybė nepritaria siūlymui riboti įsigyjamų miškų kiekį.
Šiandien Vyriausybė ketina svarstyti parlamentaro Jurgio Razmos siūlymą nustatyti, kad vieno fizinio ar juridinio asmens galimas įgyti bendras miškų ūkio paskirties žemės plotas neviršytų 1000 ha. Šiuo metu galimų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nėra ribojamas. To pasekmė - daugiau kaip po 1000 ha miško valdančių miško savininkų Lietuvoje yra 25, jų bendras valdomas plotas sudaro 75 tūkst. ha. Didžiausia Lietuvos privačių miškų savininke praėjusių metų pabaigoje tapo „Ikea“, pasiekusi 20 tūkst. ha. Daugiausia stačio miško Baltijos šalyse „Ikea“ šiuo metu valdo Latvijoje, ten turi 90 tūkst. ha miško, arba tris kartus daugiau nei 2018 m. pradžioje. Kažkodėl invazija vykdoma į Baltijos šalis, nors toje pačioje Švedijoje miškai užima apie 60 proc. jos teritorijos.
Tačiau Aplinkos ministerija, kuri, sprendžiant iš jos pavadinimo, turėtų rūpintis Lietuvos aplinka, Vyriausybei siūlo nepritarti J.Razmos siūlomam projektui (tiesa, siūlymus riboti įsigyjamo miško plotą pasiūlė ne jis pirmasis, anksčiau „valstiečiai“ įsigyjamą plotą siūlė sumažinti iki 1500 ha, o parlamentaras Petras Gražulis - iki 500 ha, - aut. past.), mat jokios grėsmės neįžvelgia.
„Grėsmės privačių miškų koncentracijai „vienose rankose“ nėra. Priešingai, šių 25 miško savininkų valdomi miškų plotai jau yra artimesni tinkamiems vykdyti darnią, nepertraukiamą ir nuolatinę miškų ūkio veiklą. Tik didesni nei 500-1000 ha miško valdomi plotai leidžia organizuoti tokią veiklą, nes vienu metu intensyvi miškų ūkio veikla vykdoma tik 1-2 proc. to ploto“, - tikina Aplinkos ministerija.
Be to, anot jos, J.Razmos siūlymas nesuderinamas su Konstitucija.
J.Razmai tokie kontrargumentai atrodo juokingi. Tiesa, jis sutinka, kad įsigyjamų plotų ribas galima nustatyti ne ties 1000, o, pavyzdžiui, ties 1500 ar 2000 ha riba.
„Dėl paties dydžio nesu labai kategoriškas. Kolega Kęstutis Mažeika (Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, - aut. past.) siūlė 1500 ha. Gal gali ir tiek būti. Tačiau ribą nustatyti reikia siekiant kuo labiau išsaugoti natūralius Lietuvos miškus, apsaugoti juos nuo pavertimo pramoniniais miškais ir išvengti miškų valdymo koncentracijos kelių privačių korporacijų rankose. Kai miškai priklausys smulkesniems savininkams, tai bus geriau miškų išlikimo perspektyvai. O Vyriausybės argumentas, kad tai pažeistų Konstituciją, nes būtų apribota asmenų teisė įsigyti tiek miško, kiek jie pageidauja, yra nerimtas. Juk, pavyzdžiui, įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotai yra ribojami. Aišku, tie ribojimai apeinami, supirkinėjant, pavyzdžiui, įmonių, valdančių žemę, akcijas, bet vis tiek apsunkinama galimybė supirkti tūkstančius hektarų“, - priminė J.Razma.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad „Ikea“ pernai tapo Lietuvos privačių miškų valdymo lydere.
„Nėra apribojimų, todėl gali pirkti tiek miškų, kiek nori, po to juos iškirsti ir tik po to dirbtinai atsodinti, tačiau tai jau nebebus natūralūs miškai“, - tvirtino Seimo narys.
Pasak parlamentaro, akivaizdu, kad baldų pramonės atstovai Lietuvos miškus superka ne tam, kad juos puoselėtų ir saugotų ateities kartoms.
