“Respublikos” savaitės žmonės - visi Lietuvos žmonės, nusprendę likti savo Tėvynėje ir neišvykti į pasaulį ieškoti geresnės, galbūt saugesnės ar sotesnės vietos.

Gyventojų surašymo duomenimis, Lietuva jau prarado apie 800 tūkstančių savo gyventojų. Per 20 metų netekome apie 20 proc. populiacijos. Nors dar dainuojame dainą “Mūsų tik trys milijonai”, bet trijų milijonų jau neturime. 2011 metais susirašė tik 2,9 mln. mūsų žmonių. 2004 metais, kai mūsų dar buvo kiek daugiau nei trys milijonai, tuometė Vyriausybė buvo nusprendusi parengti priemonių, skatinančių ekonominių emigrantų sugrįžimą 2005-2008 metais projektą ir jį įgyvendinti. Tačiau buvo įgyvendinta tik dar spartesnė emigracija. Vyksta ne tik ekonominė, bet ir kultūrinė emigracija. Kai lietuvis atsisako savo ankstesnės tapatybės ir ieško, su kuo dabar susitapatinti. Su airiu? Su norvegu? Su gydytoju? Su mokslininku? Ar likti vienui vienam. Be bent kiek stipriau įsisąmonintos tapatybės. Susitapatinti tik su savo veidu. Galbūt dar su vardu ir pavarde.

Ar valdžia jaudinasi?

Vyksta katastrofiškas lietuvybės eižėjimas. Ar kas iš valdžios dėl to labai jaudinasi? Prezidentė Dalia Grybauskaitė vienoje savo kalboje yra minėjusi, kad mūsų talentų ir protų išlaikymas Tėvynėje yra ne simbolinis šūkis, o strateginis uždavinys. O kas tą strateginį uždavinį vykdo? Turbūt niekas. Nes žmonės iš Lietuvos masiškai bėga. Ar bent žinoma, kodėl mūsų žmonės išvyksta? Kiek jų išvyksta laikinai ir žada grįžti? 2005 metų duomenimis, apie 40 proc. emigruojančių ketino užsieniuose praleisti 3-12 mėnesių. Kas iš valdžios žino, ar šie ketinimai pasitvirtino? Ar žinoma, kiek mūsų piliečių išvyko į užsienį mokytis ir ten galutinai liko? Koks vyksta protų nutekėjimas ir kodėl? Matyt, baisoka būtų sužinoti kodėl. Todėl niekas neatlieka išsamių tyrimų.

Todėl garbė liekantiems.

Strategijos, kaip stabdyti emigraciją, nėra

Gal valdžiai patinka, kad lietuviai iš Lietuvos išnyks? Jungtinės Tautos prognozuoja - 2100 metais mūsų liks 2,4 milijono. Bet jei tokiais tempais vyks išsikraustymas, pasieksime šį skaičių jau po keliolikos metų.

Seimo narys Kazimieras Uoka teigė, kad prezidentė D.Grybauskaitė susitikime su Seimo Audito komiteto nariais irgi neva yra sakiusi, kad turime įprasti, jog Lietuvoje bus 60 proc. lietuvių, o kiti -
užsieniečiai.

Nejaugi tikrai taip galėjo pasakyti prezidentė? Visai ramiai? Seimo Audito komiteto narys Saulius Stoma neigia, kad komiteto susitikime su prezidente būta tokio pokalbio. “Nesąmonė visiška, - kalbėjo S.Stoma, - nebuvo tokio pokalbio. Net pajuokavimo tokio nebuvo”.

Puiku, džiaukimės, kad D.Grybauskaitei mažėjantis šalies gyventojų skaičius nekelia juoko. O kam gali kilti noras juoktis, kai lietuviai savo žemėje nyksta? Bet kai politikų klausi, kaip jie vertina spartėjančią lietuvių emigraciją, jie atsako vienodai - vertiname neigiamai. Sako, reikia rėkte rėkti visu balsu. Sako, reikia imtis neatidėliotinų priemonių. O kokių? Pasieniuose sugaudyti išvykstančius lietuvius tinklais, kaip tuos Ventės rago paukščius? Ar bent atliekami išsamūs tyrimai, kodėl lietuviai iš savo Tėvynės išvyksta?

S.Stoma teigė, kad jam, lietuviui, visai išnykti nesinori, ir pripažino, kad emigracijos tyrimai yra tik sporadiški. Jau išvykusiems mūsų žmonėms jokių socialinių tyrimų atlikti neįmanoma. “Apklausti galima tik dar norinčius, ketinančius išvykti, - aiškino jis. - Situacija - išties grėsminga, nes 60-80 proc. jaunimo, ko gero, ketina išvykti. Studentai, įgiję Lietuvoje geras specialybes, irgi sako, kad, ko gero, išvyks dirbti į užsienį. Mes ruošiame kvalifikuotą darbo jėgą Europai. Aišku, jaunimą mokyti reikia, bet jam reikia sudaryti sąlygas oriai, pabrėžiu, oriai gyventi čia. Kai žmogus Lietuvoje nesijaučia vertinamas, orus, tai važiuoja kitur, kur galės bent sočiai gyventi”.

Todėl garbė liekantiems čia.

Na, gerai. Dirba mūsų lietuviai kažkur, toli nuo Tėvynės. Vis labiau jų vaikai nutautėja, bet gyvena sočiai. O kokia nauda Lietuvai, kad sotūs lietuviai išsisklaidę po visą pasaulį? Pasidžiaukime už juos nuoširdžiai, bet koks džiaugsmas mūsų vienintelei lietuvių valstybei, kasmet netenkančiai lietuviško kraujo? Kai kas išvykstantiems lietuviams bent pristabdyti siūlo paprastą receptą. Valdžia turėtų sudaryti sąlygas šalies gyventojams kurti savo versliukus, kad galėtų prakusti čia. Saviškius reikia stiprinti. Nes didžiosios užsienio kapitalo kompanijos lengvai įeina į Lietuvą ir taip pat lengvai išeina. Kai tik joms tampa ekonomiškai nenaudinga. Ir išsineša pelną. Užsieniečiai mūsų žemei juk neturi jokių nacionalinių sentimentų. O mes turime. Tad kodėl mums neleidžiama čia ekonomiškai įsitvirtinti?

Prezidentė D.Grybauskaitė taip pat konstatuoja tik emigracijos faktą. Pripažįsta, kad tai reakcija į ekonominę ir politinę kultūrą, biurokratinius suvaržymus, korupciją, išsilavinimo kokybę, galimybes užsidirbti.

Todėl garbė liekantiems čia. Ir kartu labai gaila, kad iš Lietuvos išvykę emigrantai yra patys jauniausi iš visų ES šalių emigrantų.

Jei jau Seimo nario vaikai ten?..

Be ekonominių priežasčių, yra dar viena priežastis, kodėl lietuviai iš Lietuvos bėga. Čia jie nesijaučia saugūs. Bėga nuo neteisybės. Bijo, kad konkurentai, anonimiškai apskundę mokesčių inspekcijai, “Sodrai”, teisėsaugai ar, pasinaudodami ryšiais su politikais, gali sužlugdyti verslą. Tikrins, tyrimo metu užšaldys banko sąskaitas. Vėliau nieko neras, bet nė neatsiprašys. Juk taip buvo jau ne kartą.

Seimo nario S.Stomos vaikai - sūnus ir dukra - gyvena Airijoje. Čia gyvena ir dvi S.Stomos anūkės. Egzotiškos išvaizdos mergytės. “Turiu nuostabaus grožio anūkėles ir žinau, kad jos ten, Airijoje, gyvena saugioje aplinkoje” , - neabejojo S.Stoma.

Arba jauti, arba ne

Garbė lietuviams, kurie, nepaisydami sunkumų, ir Lietuvoje sugeba išlikti orūs. Ne todėl, kad aptekę pinigais. Ne todėl, kad savigynai įsigiję šautuvus. Ne todėl, kad yra labai bailūs, neryžtingi, nemokšos, ligoti, todėl nerizikuoja važiuoti į užsienį. Lietuvius Lietuvoje sulaiko ir visai kitos, nematomos, neapčiuopiamos priežastys. Tos pačios priežastys vertė mūsų inteligentiją 1918 metais sugrįžti į savo istorinę Tėvynę ir parašyti Vasario 16-osios Aktą. Tad kas mus čia sulaiko? Ne visada laimingus, ne visada sočius, saugius. Poetai pasakytų, kad tai savos žemės jausmas. Nė su kuo nesulyginamas. Todėl net cariniai rekrūtai, praleidę kariuomenėje 25 metus, pareidavo į savo Tėvynę pėsti. Nieko neužmiršę. Arba jauti tą jausmą, arba ne. Jei nejauti, lengviau lagaminą susikrausi.

Todėl garbė liekantiems čia. Nors išvykusių irgi nekaltinkime. Gal silpniausi jie ir tiesiog pavargo. Per ilgai gyventi be prošvaisčių.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"