Europos Komisija (EK) pastebėjo tai, ko nemato Lietuvos Vyriausybė bei jos deleguotas eurokomisaras Algirdas Šemeta: didėjantį nedarbą, skurdą ir šešėlinės ekonomikos mastus.
EK kiekvienai Europos Sąjungos narei parengė 2012-2013 metų rekomendacijas, į kurias neatsižvelgus ir nesiėmus jokių veiksmų, kitais metais lauks dar niūresnės prognozės.
Kraupios nedarbo aukštumos
EK pripažįsta, kad praėjusiais metais Lietuvos ekonomika atsigavo gana smarkiai, tad tikėtina, jog šiemet mūsų šalies ūkis augs apie 2,4 proc.
Tačiau vienu sakiniu teigdama, kad Lietuvoje nedarbas šiemet laipsniškai mažės nuo aukščiausio 13,8 proc. lygio, kitu EK jau pripažįsta, kad itin didelis nedarbas toliau kamuos jaunimą.
„Darbo rinka tebėra vienas iš kebliausių uždavinių, kuriuos šalis turi išspręsti, jeigu nori išlaikyti savo ekonomikos augimo potencialą ir neutralizuoti neigiamus demografinius ir socialinius pokyčius“, - Lietuvai rekomenduoja EK.
Komisijos duomenimis, Lietuvoje tik 68 proc. 20-64 metų žmonių turi darbo, o jaunimo nedarbo lygis siekia 32 proc. ir yra vienas aukščiausių ES. Žemos kvalifikacijos darbuotojų nedarbas yra antras pagal didumą bendrijoje ir jau siekia net 39,5 proc.
EK taip pat primena, kad per pastaruosius trejus metus, dirbant Andriaus Kubiliaus Vyriausybei, ilgalaikis nedarbas Lietuvoje šoktelėjo nuo 1 iki 8 proc.
Taip pat pažymima, kad Lietuva neturi lanksčių darbo teisės aktų, tinkamos socialinės paramos sistemos, skatinančios piliečius dirbti, todėl kai kuriuose ūkio sektoriuose jau išryškėjo žmonių gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis.
Buvome perspėti pernai
EK Lietuvą apie tai buvo perspėjusi jau prieš metus, tačiau į tuometes rekomendacijas ši Vyriausybė iki šiol neatsižvelgė. Šią problemą valdančioji koalicija, pasirodo, tik pripažino, įtraukė į nacionalinę reformų programą ir nustatė tikslą 2020 metais pasiekti 72,8 proc. šalies gyventojų užimtumo rodiklį. Kas bus daroma šiuo klausimu Lietuvoje šiemet ar kitais metais - nežino net EK.
ES Lietuvai šiandien rekomenduoja apsvarstyti galimybę padidinti mažiausiai ekonomikos augimui kenkiančius mokesčius - būsto, automobilių bei aplinkos taršos, tačiau mažiau apmokestinti darbo vietas.
Apie tai vakar Vilniuje užsiminė ir EK narys Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu. Tiesa, eurokomisaras kiek nenoriai kalbėjo apie Lietuvoje didėjantį skurdą bei šešėlinę ekonomiką, kuri, jo nuomone, esą šiek tiek sumažėjusi.
„EK mato rezervų pajamų dalyje, o šiuo metu mokesčių našta Lietuvoje - 27,1 proc. ir yra mažiausia visoje ES. Tai parodo, kad čia yra galimybė ieškoti rezervų, - jį į eurokomisarus iškėlusiai Vyriausybei mokesčius siūlė didinti A.Šemeta. - Rezervas yra ir šešėlinėje ekonomikoje, kurios atžvilgiu Lietuva dabar yra tarp „pirmaujančių“ valstybių ES“.
Cenzūravo klausimus
„Respublikos“ paklaustas, ar EK rekomendacijos nėra delikatus perspėjimas A.Kubiliaus Vyriausybei, kad jos vykdoma politika, neskatinanti darbo vietų kūrimo, skurdo bei šešėlinės ekonomikos mažinimo, atves Lietuvą į dar sunkesnę padėtį, A.Šemeta bandė įtikti ir Vilniui, ir Briuseliui.
„Nemanau, kad tai yra delikatus įspėjimas, Komisijos rekomendacijos reiškia, jog reikia papildomo dėmesio tam tikroms sritims ir ekonominio augimo terpė leidžia to dėmesio skirti daugiau. Šiuo metu ekonomika Lietuvoje jau auga nuo 2010 metų, pernai augimas buvo įspūdingas - net 6 proc.“, - džiaugėsi A.Šemeta.
„Respublika“ eurokomisaro taip pat klausė, ar visose ES šalyse milžiniška Bendrijos paramos lėšų dalis yra iššvaistoma ne ūkiui plėtoti, o šiems pinigams priimti, nežinia ko vertoms ir kam reikalingoms strategijoms, vizijoms, analizėms kurti, ką teks daryti su šią popieriaus masę kuriančiais dešimtimis tūkstančiais valdininkų, kai ES parama baigsis.
„Tai yra sudėtingas klausimas, bet kryptingas lėšų panaudojimas yra negalimas be gero, efektyvaus planavimo, nes jų išleidimas tiesiog nepasiteisins. Todėl strategijos sukūrimas, sąnaudų naudos analizė yra būtini elementai, kad lėšos būtų efektyviai panaudojamos, - ES biurokratinę sistemą gynė A.Šemeta. - Tačiau neatmestinas dalykas, kad tų strategijų ar vizijų kartais sukuriama per daug ir ne visai tikslingai. Bet tai turėtų vertinti ES biudžeto lėšų panaudojimą Lietuvoje tikrinanti Valstybės kontrolė. Mes vis dar susiduriame su problema ne tiek dėl vizijų ar strategijų, bet dėl klaidų skaičiaus panaudojant ES lėšas ir pirmiausia - dėl Struktūrinių fondų lėšų panaudojimo. Šiuo atveju didžiausia atsakomybė tenka ES šalims narėms“.
EK atstovybės Lietuvoje spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas po šio A.Šemetos atsakymo žurnalistams uždraudė eurokomisarui užduoti klausimus, nesusijusius su Komisijos rekomendacijomis Lietuvai.
Tačiau net ir atsakydamas į jam žinomos temos klausimus, A.Šemeta kalbėjo tik bendromis frazėmis, o žurnalistams siūlė atsakymų ieškoti tūkstančio puslapių apimties EK parengtų rekomendacijų dokumentuose.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
