respublika.lt

ES parama - įrankis valdytinuotraukos

2013 lapkričio mėn. 14 d. 08:02:10
Danas NAGELĖ, „Respublikos“ žurnalistas

Europos Tarybai, vadovaujamai Lietuvos, su Europos Parlamentu pavyko sutarti dėl 2014 metų ES biudžeto, tačiau neskelbiama, kaip bus užlopyta šių metų biudžete atsivėrusi 2,7 mlrd. eurų (9,3 mlrd. litų) skylė. Anksčiau skelbta, kad visos šalys narės privalės susimesti po savo dalį. Kita naujiena - Rumunija iki 2015 m. privalės grąžinti 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) ES paramą, kurią panaudojo neleistinai. Visai gali būti, kad panašios sankcijos ateityje lauks ir Lietuvos, kurioje irgi nesvetimas noras paramą paprasčiausiai išvogti.


- Paskelbta, kad Rumunija turės grąžinti 1 mlrd. eurų ES paramos, kurią panaudojo neleistinai. Kas būtų, jei analogiško reikalavimo sulauktų Lietuva? - „Respublika“ klausė Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Rolando Paulausko.

- Tada reikėtų ir vėl skolintis arba mažinti vartojimą: sumažinti pensijas, biudžetininkų algas. Jei iš kažkur Lietuvai prireiks papildomo milijardo ar dviejų, teks arba susiveržti diržus, arba skolintis. Tačiau mūsų skola per ketverius metus ir taip patrigubėjo. Ir kai ekspremjeras Andrius Kubilius bei buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė giriasi, kaip suvaldė krizę Lietuvoje, darosi pikta. Kai trigubai padidini valstybės skolą... Taip ir paprasta virėja galėtų suvaldyti situaciją.

- Bet jei ir Lietuvos būtų pareikalauta grąžinti ES fondams pinigus, gali paaiškėti skandalingų dalykų. Pvz., kad koks nors projekto vykdytojas negali grąžinti 20 mln. litų, nes tegavo 18 mln. litų, o kiti nuėjo „otkatams“.


- Šitą temą kaip tik dabar itin svarsto pati ES. Yra Europos Komisijos išvados, kad milijardų milijardai eurų paramos yra pavagiama per vadinamuosius „otkatus“. Ši problema aktuali ir Lietuvai.

- Už ką ES gali pareikalauti grąžinti iš europinių fondų gautus pinigus? Ar yra skaidrūs kriterijai? Pavyzdžiui, Lietuva nuspręs neįteisinti vienalyčių „šeimų“. Briuselis iškart gali imti šantažuoti, kad atims parama vadinamus pinigus?

- Būtent tai ir yra valdymo įrankis ir vienas pagrindinių spaudimo instrumentų. Štai šiuo metu analogiškai yra spaudžiama Ukraina, kuri dar net nėra ES narė. Iš jos reikalaujama daugiau teisių seksualinėms mažumoms, jei ji nori kokios nors paramos arba bevizio režimo. Tarp kitko, ukrainiečiai pasipriešino - visos parlamentinės partijos tam nepritarė. Yra visiškai keičiamos vertybės, o jei kokia šalis tam nepritaria - yra būdas paspausti grasinant paramos atėmimu.

- Senosios ES šalys, vadinamos donorėmis, teikdamos paramą ne tik įgyja spaudimo bei valdymo įrankį, bet ir beveik nieko nepraranda finansiškai. Finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas yra sakęs, kad iš kiekvieno struktūrinės paramos euro, išleisto, pavyzdžiui, Lenkijoje, 80 centų grįžta į tas pačias donores, nes iš jų perkamos technologijos, įranga, daugelį projektų įgyvendina tų valstybių įmonės ir jos išveža pajamas iš Lietuvos, Lenkijos bei kitų paramos gavėjų. Tad Vokietija, Prancūzija ir kitos galingosios valstybės ne tik įgauna spaudimo bei valdymo įrankius, bet ir dar visiškai be pagrindo save vadina filantropėmis?

- Tai negi įsivaizduojate, kad kas nors kam nors dykai atiduoda pinigus? ES senbuvės ne tik gauna naudą sau, bet dar ir sugeba parodyti, kad teikia paramą iš geros širdies, nors iš tikrųjų didžiąją jos dalį susigrąžina. Apskritai keista, kai Lietuva laikoma paramos gavėja vien dėl to, kad gauna paramą, nors iš tiesų gal net ji pati yra donorė.

Lietuva kasmet iš ES gauna apie 4-5 mlrd. litų grynųjų pinigų. Bet pažiūrėkime į išlaidas. Daugiau kaip milijardą litų mes kasmet sumokame į Briuselio kasą. Čia yra grynųjų pinigų srautai. Tačiau pažiūrėkime, kiek mums pabrango gyvenimas dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. O juk ją uždarėme dėl to paties buvimo Europos Sąjungoje. Įskaičiuokime ir uždarymo išlaidas. Įskaičiuokime, kiek mes netekome praradę muitus, įvairias rinkas, supjaustę laivus ES reikalavimu, kiek praradome dėl emigrantų į užsienį, kur jie ir moka mokesčius. Viską suskaičiavus paaiškėtų, kad mes ne gauname paramą, o ją duodame.

- Kuo didesnė ES parama, tuo labiau auga Lietuvos valstybės ir savivaldybių skolos. Kodėl?

- Pavyzdžiui, savivaldybės taip viliojamos: jei jūs skirsite dalį pinigų kokio nors ežero pakrantei sutvarkyti, likusius duos ES. Tada savivaldybės pradeda kokį nors projektą. Iš pradžių sumoka viską, paskui 75 proc. susigrąžina. Vėliau paaiškėja, kad biudžete trūksta pinigų ir tenka skolintis.

- Bet jei skolinasi, tarkim, 10 metų, tai su palūkanomis atiduoda net daugiau, nei gavo paramos. Tai kam tada tokią paramą imti?


- Paprasčiausiai nepagalvojama apie pasekmes. Todėl ir priėjome prie to, kad vien palūkanų sumokame apie 3 mlrd. litų kasmet. O tai yra maždaug 10 proc. tų pinigų, kuriuos mes patys surenkame iš mokesčių į biudžetą. Kitaip sakant, 10 proc. biudžeto išleidžiame vien palūkanoms. Skolinimasis negali būti beribis. Dabar dėl tų 10 proc. dar šiaip ne taip išsiverčiame. Tačiau kai bus pasiekta 20 proc. riba, mes net palūkanų nebesugebėsime mokėti. Skolinimosi ribos privalo būti, nes juk negali viso biudžeto atiduoti palūkanoms. Juk yra ir kitų būtinų išlaidų - švietimui, sveikatos apsaugai, pensijoms ir panašiai. Be jų apsieiti neįmanoma.

Reikia suprasti ir dar vieną dalyką. Mums skolina už labai didelius procentus. Žmonėms nepaaiškinama, kodėl Ispanija, Portugalija, Graikija staigiai pareikalauja iš ES paramos. O todėl, kad joms finansų rinkos nebeskolina už 3-4 proc. Kai tik už tiek nebeskolina, jos iškart kreipiasi dėl paramos, nes supranta, kad skolintis už 5-6 proc. ar dar daugiau yra finansinė savižudybė. O mes skolinomės ir už 8 proc. Ir čia yra nelygybė. Naujoms ES šalims iš principo neskolina pigiai ir niekas nesisiūlo duoti paramą kaip Ispanijai ar Graikijai.

Mūsų skola, palyginti su BVP, yra nedidelė. Nedidelė, palyginti su senosiomis ES šalimis. Tačiau santykis, kurį turime sumokėti kaip palūkanas, palyginti su biudžeto pajamomis, yra toks pat kaip ir senosiose šalyse, - labai didelis. Štai čia taip pat yra nelygybė.

Beje, tuoj įsipareigosime dar baisesnių dalykų. Jei įsivesime eurą - prisijungsime prie Europos stabilumo mechanizmo ir mokėsime milijardines įmokas, kurios bus reikalingos kokios nors šalies gelbėjimo išlaidoms padengti.

- Tada iš esmės joks biudžeto planavimas taps neįmanomas, nes bet kada, net ir metų viduryje, gali tekti iš kažkur ieškoti lėšų graikijoms ar kiprams gelbėti?

- Aišku. Prisiminkite, kaip buvo, kai šalys gelbėjo Graikiją. Mes dabar iš viso gyvename tokiu laikotarpiu, kai ekonominė situacija yra iškreipta. Pinigai yra spausdinami nelimituotai, tais pinigais bandoma kaišioti dėl krintančio vartojimo atsirandančias biudžetų skyles. Kai mažėja vartojimas - mažėja biudžeto pajamos, atsiranda skylės ir jas reikia kaišioti. Tai būdinga visų ES valstybių biudžetams. Planuoti gali, bet kas iš to? O jei dar ir turėsime gelbėti kitas valstybes - teks papildomai skolintis. Iš kur kitur gausime pinigų, kai Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, gyvena ne pagal kišenę? Tik mes gyvename ne pagal vieną kišenę, o kitos ES šalys, kaip aš sakau, gyvena ne pagal 10 kišenių.

Yra du procesai. Iš vienos pusės auga skolos, o iš kitos pusės valstybės pradeda taupyti. O kai pradeda taupyti - patenka mažiau pinigų į visuomenę. Tada ji mažiau perka prekių, o tada mažiau reikia darbo jėgos. Tai lemia pajamų į valstybių biudžetus mažėjimą.

Ir iš viso ekonomika tapo iškreipta. Štai pasaulinio masto įmonių rezultatai blogėja arba bent negerėja, o tų įmonių akcijos pasiekė maksimalius įkainius. Virtuali ekonomika galutinai nutolo nuo realybės. Kaip pavyzdį galiu paminėti socialinį tinklą „Facebook“, kuris į rinką išmetė savo akcijas išpūstomis kainomis, o po trumpo laiko jos iškart atpigo. Dabar tokie pat fokusai vyksta su „Twitter“. Yra virtuali ekonomika, spekuliacinė rinka, kuri nebeturi nieko bendro su gamybos ekonomika, todėl ką nors prognozuoti yra neįmanoma. O tada ir ką nors planuoti yra neįmanoma.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAGROBTI: Kamerūne, vieno iš anglakalbių šalies rajonų mieste Kumboje, pagrobti mažiausiai 15 moksleivių ir mokytojas.
  • RIEDULYS: pirmąjį 2018 metų žolės riedulio sezono uždarosiose patalpose trofėjų - Lietuvos žolės riedulio federacijos (LŽRF) vyrų taurę - iškovojo Vilniaus „Žuvėdra-Tauras-CTLF“.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar esate patenkinti, kaip veikia demokratija Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar reikia referendumo dėl lito grąžinimo?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +1 C

    -4   -2 C

 

   -3   -1 C

 +1  +3 C

    0  +2 C

 

   -1   +2 C

 3-8 m/s

 2-3 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1427 PLN - 4.3293
RUB - 75.2885 CHF - 1.1391
GBP - 0.8908 NOK - 9.6493