Finansų ministerija skambina pavojaus varpais. Vienas varpas muša apie tai, kad Europos Komisija kitais metais gali skirti mažesnę paramą sanglaudos politikai, nei reikėtų, kitas - kad jau ir paskirtos paramos galime nespėti panaudoti laiku. Ypač procesas ėmė strigti šiemet. O tarp nepažangiausių ministerijų -pati Finansų ministerija, taip pat Ūkio, Švietimo ir mokslo, Susisiekimo ministerijos. O jei kitais metais bus skirta mažesnė parama, Lietuva, išleidusi savus pinigus ES projektams, jų iš Briuselio taip ir neatgaus.
Sutartys vėluoja
Finansų ministerijos atstovai neslepia, kad šiemet Lietuvoje stringa europinės paramos panaudojimas, todėl yra rizika, kad dalis paramos gali būti prarasta.
„Nuolatinis sutarčių pasirašymo termino nukėlimas ir nepakankamas įgyvendinamų projektų srautas yra tiesiogiai susiję su per maža ES lėšų panaudojimo sparta ir jų praradimo rizika. Vėluojant pasirašyti sutartis projektams įgyvendinti liktų mažiau laiko, todėl jie gali būti neįgyvendinti iki 2015 metų pabaigos. Institucijos turi imtis priemonių, kad užtikrintų sutarčių pasirašymą nurodytais terminais“, - rašo Finansų ministerija 2007-2013 metų veiksmų programų įgyvendinimo ataskaitos projekte, kurį teikia Vyriausybei.
Finansų ministerijos duomenimis, šiemet pirmąjį ketvirtį pasirašyta vos 44 proc. visų planuotų ES paramos sutarčių: paskirstyta 419 mln. litų iš planuoto 951 mln. Prasčiausiai sekasi Ūkio, Finansų, Švietimo ir mokslo, Susisiekimo ministerijoms bei Informacinės visuomenės plėtros komitetui.
Nebespėja pagal grafiką
Iš viso nuo 2007 metų iki šio balandžio Lietuvoje buvo įgyvendinama arba jau įgyvendinta 5,7 tūkst. projektų, kurių vertė - 18,5 mlrd. litų (79,3 proc. Lietuvai skirtų ES fondų lėšų). Skaičius lyg ir neblogas, tačiau Finansų ministerija akcentuoja, kad ypač šiuo metu nukrypstama nuo ES fondų lėšų naudojimo grafiko.
„Mažiausia apimtimi ES lėšų naudojimo planas įvykdytas pagal Ūkio ministerijos administruojamo Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemones - 45 proc. Smarkiai vėlavo ir tebevėluoja atskirų priemonių paraiškų vertinimas, dėl to atsiliekama pasirašant sutartis ir panaudojant lėšas“, - tvirtina Finansų ministerija.
Vertina patys save
Ūkio ministerijoje dėl užsitęsusio paraiškų vertinimo vėluoja beveik 100 jos kuruojamų projektų, kurių vertė - 855 mln. litų, arba 16 proc. 2007-2013 metais jos administruojamų ES lėšų.
Ūkio ministras Rimantas Žylius „Respublikai“ sakė, kad pagrindinė vėlavimo priežastis yra didžiulis biurokratizmas, susijęs su ES paramos panaudojimo kontrole. Tiesa, jis įvardija ir daugiau priežasčių.
„Dėl mokslinių tyrimų pagrindinė problema yra ta, kad pirmas ratas, kai Lietuvos verslo plėtros agentūra vertina mokslinių tyrimų projektus, stringa. Pačios sritys yra tokios siauros, kad asmenys, kurie vertina, yra susiję su vertinamaisiais. Bandoma išlaviruoti, kad neišeitų taip, jog patys save vertiname. Mokslinių tyrimų lygmuo yra toks, kad apskritai sunku įvertinti, ar tai yra moksliniai tyrimai. Įmonės siekia bet kokią veiklą pateikti kaip mokslinius tyrimus ir taip apkrauna agentūrą darbu“, - vardijo R.Žylius.
Per daug biurokratizmo
Anot jo, ir 2014-2020 metų laikotarpiu bus stengiamasi verslininkus dominti investavimu į mokslinius tyrimus.
„Todėl žiūrime, kaip pasimokyti iš dabartinės situacijos. Be to, siekiame ištaisyti Valstybės kontrolės ir ES vykdyto audito metu nurodytus trūkumus. Pagal dabartinę finansinę perspektyvą buvo užprogramuotas milžiniškas kontrolės kiekis, o tai stabdo ES paramos įsisavinimą. Mano supratimu, kontrolės, biurokratizmo yra pernelyg daug. Čia yra tas pats, kaip bandyti, kad parduotuvėse niekas nevogtų, t.y. vagysčių būtų 0 proc. Todėl Lietuvoje klaidų kiekis yra daug mažesnis nei daugumoje Europos šalių, bet vėluojama. Daugumos priemonių išlaidos yra kontroliuojamos net ten, kur jos labai nedidelės arba kur nėra motyvų apgaudinėti. Todėl visą sistemą reikia padaryti paprastesnę“, - sakė ūkio ministras.
Parama stumia į skolas
Tačiau R.Žylius tvirtina, kad nė vienas Ūkio ministerijos valdymo srityje ES pažadėtas litas nebus prarastas. Beje, politikas atskleidė ir ES paramos skirstymo absurdą. Pasirodo, parama tik stumia jos gavėjus į skolas ir komercinių bankų kišenes.
„Kai valstybė vykdo projektą, pirmiausiai ji sumoka lėšas už darbus ir tik tada gauna paramą. Taip yra ir versle. Paramos niekas avansu negauna. Kompensuojamos tik patirtos išlaidos. Pirmiausia reikia investuoti savas lėšas, o jei jų nėra - skolinamasi. Kitaip parama nebus skiriama“, - atskleidė R.Žylius.
Tuo tarpu Susisiekimo ministerijos kuruojamoje srityje, anot Finansų ministerijos, nepasirašytos sutartys dėl 1,5 mlrd. litų iš jai numatytų beveik 5,4 mlrd. litų europinės paramos. Šiemet ministerija turėtų pagal pasirašytas sutartis paskirstyti 1,2 mlrd. litų, o likusius 0,3 mlrd. litų - kitais metais.
Tikisi suspėti
Tačiau finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kaip ir ūkio ministras, nusiteikusi optimistiškai: visa ES parama, skirta 2007-2013 metams, bus panaudota, mat terminas baigsis tik 2015-ųjų pabaigoje.
„2013-ųjų pabaiga - terminas, iki kurio turi būti pasirašytos sutartys. O pinigų išleidimas galimas po to dar dvejus metus“, - „Respublikai“ paaiškino I.Šimonytė.
Mažylės susivienijo
Ministrė praėjusią savaitę Briuselyje dalyvavo ES ekonomikos ir finansų ministrų tarybos posėdyje, kuriame buvo pristatytas Europos Komisijos parengtas 2013 metų ES biudžeto projektas. Jame numatyta sanglaudos politikai skirti 49 mlrd. eurų (169,2 mlrd. litų), arba 11,7 proc. daugiau nei šiemet. Tačiau valstybės donorės su tokiu didinimu nesutinka. Todėl paramos gavėjos - 11 valstybių narių, tarp jų ir 3 Baltijos valstybės - pristatė bendrą deklaraciją, kuria ragina užtikrinti pakankamą mokėjimų lygį, leisiantį vykdyti ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus. Anot deklaracijos autorių, jei jų reikalavimai nebus vykdomi, valstybės, išleidusios savus pinigus ES projektams finansuoti, žadėtos paramos tiems projektams nebegautų.
„Pasiūlymo esmė - diskutuoti biudžetą Europos Komisijos pateikto 2013 metų biudžeto pagrindu, mat dalis ES narių, vadinamųjų neto mokėtojų, yra nepatenkintos, kad kitų metų biudžeto projekte yra didinami asignavimai mokėjimams. Ne įsipareigojimams, o mokėjimams. O šalys, kurios gauna paramą iš sanglaudos fondų, tarp jų ir Lietuva, sako: didėja ne nauji prisiimami įsipareigojimai, o bus apmokamos prisiimtų įsipareigojimų sąskaitos. Reikia, kad nesusidarytų tokia situacija, kai pritrūks pinigų sąskaitoms apmokėti. O jei bus biudžetas formuojamas donorių pageidavimu, tokia situacija gali susidaryti ir pritrūks pinigų sąskaitoms apmokėti“, - akcentavo finansų ministrė.
Nugalės sveikas protas?
I.Šimonytės teigimu, realiausia, kad vis dėlto bus pritarta Europos Komisijos pateiktam biudžeto projektui.
„2007-2013 metų finansinė perspektyva jau yra suderėta. Negali būti taip, kad mes projektus įgyvendinome pagal tą biudžetą savo lėšomis, paskui turime pinigus atgauti iš ES fondų, o ES mums pasako, kad nėra pinigų. Perspektyva jau eina į pabaigą, todėl manau, kad didelio pavojaus nėra. Juk kai ji baigsis, negi pakeisi praeitį? Negi pakeisi finansinę perspektyvą, kuri jau pasibaigusi?“ - retoriškai klausė I.Šimonytė ir akcentavo, kad tokiu atveju ES neįvykdytų savo įsipareigojimų.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
