Ar reikalinga mums atominė jėgainė?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Artūras SKARDŽIUS, Seimo narys ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas BALSYS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas KARBAUSKIS ir Seimo narys Kęstutis DAUKŠYS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Vėl atgimė kalbos apie atominės elektrinės statybą, nors žmonės per referendumą aiškiai pasakė, kad jos nenori. Kas gi čia vyksta?

A.SKARDŽIUS: Socialdemokratų partijos nuomonė tuo klausimu nesikeičia. Mes rėmėme idėją, kurią per referendumą išreiškė lietuvių tauta, kad Lietuvoje atominė elektrinė nereikalinga.

Bet mes turime žiūrėti į keletą aspektų. Pirmas - tai Tautos nuomonė, o antras - ekonominis pagrindimas.

Ką aš naujo išgirdau per visą tą dvejų metų laikotarpį? Kad „Hitachi“ milijardu sumažino kainą. Tai man, kaip ekonomistui, natūraliai kyla klausimas: kodėl kažkas bandė pasipelnyti ir tą milijardą dešiniųjų valdymo laiku galimai įsidėti į kišenę? Manau, teisėsaugai tai tikrai būtų labai rimtas tyrimo objektas.

Kitas dalykas - mes nematėme skaičių, kai A.Kubilius kartu su A.Sekmoku, buvusiu energetikos ministru, stūmė tą projektą. Skaičiai buvo įvairiausi, bet, kiek pamenu, ekonomistai apskaičiavę vis dėlto pamatė, kad kaina bus apie 70 ct už kilovatvalandę. Tai čia jau turbūt 2012 m. pabaigoje - 2013 m. pradžioje. Naujų skaičių, išskyrus tą milijardo nuolaidą, nematau.

Esu įsitikinęs, kad šį projektą stumia tie patys lobistai, kurie galimai buvo susitarę su A.Sekmoku ir A.Kubiliumi prastumti tą projektą, tą verdančio vandens principu veikiantį japonų reaktorių, kuris liūdnai pagarsėjo Fukušimos įvykiuose.

Matau vien lobistų stumiamą projektą, nevertinant visos elektros energijos apsirūpinimo sistemos. Pastačius Švedijos jungtį, jungtį su Lenkija ir išnaudojant gana nebrangų vadinamąjį rusišką žiedą, šiandien gaunama elektros energija.

L.BALSYS: Dar neatsirado pasaulyje saugios branduolinės jėgainės, taigi ir mūsų, žaliųjų, pozicija negali keistis. Bet šiuo konkrečiu atveju aš įžvelgiu jau net nebe saugumo, technologijos ar ekonominę problemą. Visų pirma matau demokratijos problemą Lietuvoje. Taip pat egzistuoja didžiulės nekompetencijos ir galimos korupcijos problema.

Per referendumą skambėjo klausimas: „Ar pritariate naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikos teritorijoje?“ Žmonės pasakė „ne“. Tai reiškia, ar tai būtų „Hitachi“, ar „Areva“, ar „Rosatom“, žmonės pasakė „ne“.

Negerbiama žmonių valia, ir tai yra didžiulė demokratijos problema Lietuvoje. Taip gadinama reputacija mūsų valstybei.

Austrai 1978 m. pastatė atominę elektrinę. Reikėjo tik atidaryti, kad ji veiktų. Žmonės pasakė „ne“, ir austrai ne tik kad jos neatidarė. Jie išmontavo ir pasiskelbė, kad yra nebranduolinė valstybė.

Nekompetencijos problema labai aiškiai atsiskleidžia J.Neverovičiaus (buvęs energetikos ministras - red.past.) pastarųjų mėnesių veiksmuose. Tiksliau, pastarųjų metų. Aišku, jis patiria didelį spaudimą iš Prezidentūros. Aišku, jis turbūt patiria lobistų spaudimą. Bet jo memorandumo pasirašymas su „Hitachi“ - paskutinis žingsnis - rodo jo nekompetenciją. Jis nelabai gaudosi, kaip Lietuvai iš tikrųjų galima ir reikia garantuoti energetinę nepriklausomybę.

Ponas J.Neverovičius sako, kad būnant sinchroniškai įjungtiems į kontinentinės Europos tinklus reikia turėti kuo daugiau savo generacijos. Gal jis ir teisus, gerai yra turėti savos generacijos, bet kodėl būtent atominės generacijos?

Mes jau šiuo metu Lietuvoje galime generuoti du kartus daugiau, negu yra mūsų poreikis, nieko nedarydami. Tiktai dujos brangios. Bet gal mes turėsime pigesnių dujų iš terminalo.

Mes galime išspręsti savo generacijos problemą plėtodami vėjo, biokuro energetiką. Savo generacijos problemą galime išsispręsti iki eksportuojamųjų dydžių.

Atominė mus įklampins artimiausiems 40-60 metų (kiek tas reaktorius gyvuoja) ir būsime nuolat prisirišę prie vieno generacijos būdo. Mes mažinsime savo saugumą, nes iš esmės visa generacija, ir gana didelė, bus sukoncentruota viename taške.

Mūsų įsijungimas į BREL sistemą kol kas tik toks ir lieka. Kol kas tik analizuojamos sinchronizavimosi su kontinentine Europa galimybės. Mes neturime jokių skaičių, kiek papildomų milijardų tai kainuos, kokių reikės pajėgumų ir kaip pavyks susitarti.

Derybos privalo vykti su Rusija, norint desinchronizuotis nuo BREL, ir jos turėtų vykti tarp Europos Komisijos ir Rusijos. Privalo vykti derybos su Lenkija dar dėl papildomo tilto statybos, kuris būtų skirtas sinchronizavimui, nebe importui ir eksportui.

K.DAUKŠYS: O kam, atsiprašau, tos sinchronizacijos? Kam iš to pliusas?

L.BALSYS: Jūs, valdantieji, dauguma nusprendėte, kad reikia sinchronizacijos. Sinchronizacija iš tikrųjų nėra nieko blogo, o gal ir nieko gero.

Kai mes turėsime alternatyvią elektros energijos tiekimo galimybę per kabelį į Švediją, galėsime išvesti kabelių linijas į Lenkiją, tai nebus sinchronizacija su Vakarų tinklais, bet tai bus galimybė importuoti ir eksportuoti.

Sinchronizacija turi tam tikrą politinį momentą. Ir nieko čia gal nebūtų blogo, jeigu Lietuva išeitų iš to rusiškos dispečerinės žiedo. Bet tai labai brangiai kainuoja.

Tai mes dabar galvokime, kaip mums garantuoti savo realią energetinę nepriklausomybę Lietuvoje, plečiant savo vietinius energetikos išteklius.

Turime alternatyvų, turėsime pigaus importo galimybę per kabelius, na kam čia dar ta atominė?

G.JAKAVONIS: Tai kas čia vyksta? Ar čia pozicijos ir opozicijos žaidimas?

R.KARBAUSKIS: Buvo steigiama Energetikos ministerija. Prieš daugelį metų buvusio ministro buvo klausiama, kodėl atsinaujinantys energetikos ištekliai nėra naudojami arba neplėtojami. Viskas atsiremdavo į sakymą, kad mes turime atominės elektrinės projektą. Jeigu mes tą projektą įgyvendinsime, visa kita nebėra Lietuvai taip aktualu.

Esminis dalykas tas, kad atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrai nereikia valstybinių pinigų. Nereikia valstybei investuoti. Verslas yra pajėgus. Ir „Hitachi“, ir visi Seimo nariai tai taip pat žino.

Yra ir biomasė, ir saulės energetika, ir bioenergetika. Jokios rizikos valstybė dėl to neprisiimtų. Valstybė galėtų investuoti tik šiek tiek kontroliuodama, sutvarkydama tarifų klausimus. Bet valstybė apie tai dabar nešneka. Kai kurie projektai yra uždaryti.

Mano vertinimu, pigiausia energetikos šaka dabar galėtų būti biodujos naudojant gyvulių mėšlą ir sąvartynų dujas, tačiau konkursai visiškai nevyksta. Jie yra užblokuoti. Nežinau, kaip tai pavadinti.

Biomasės plėtros technologijos kinta, jos darosi vis pigesnės palyginus tarifus, kurie buvo skaičiuojami atominei elektrinei prieš tuos kelerius metus.

Belieka tiktai apgailestauti, kad Energetikos ministerija tapo tuo projektu, kuriuo kažkokios politinės ar lobistinės jėgos nori vienaip ar kitaip pagerinti savo gyvenimą. Bet visiškai ne dėl energetikos srities plėtotės ir ne dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos.

K.DAUKŠYS: Jeigu Ramūnas būtų taip kūręs savo biznį, kaip kuria valstybė, viskas būtų pasibaigę. Negalima priėmus vieną sprendimą po trejų metų priimti kitą sprendimą, dar po trejų - vėl kitą sprendimą. Pas mus pagal 2007 metų strategiją 2015 metais turėtų stovėti elektrinė. Ji dar nestovi ir, ko gero, nestovės, nes aš matau tiktai bandymus kažkaip gražiai išeiti iš to reikalo.

Mes iš rusų nusiperkame tiekti šilumai dujų už pusantro milijardo litų. Arba už milijardą litų kasmet nusiperkame elektros. Gal suskaičiuokime - du su puse milijardo litų. Kiek mums elektrinė būtų kainavusi pagal mūsų galią su trimis milijardais? Po penkerių metų viskas būtų grįžę. Mūsų duomenimis, tas pastatymas visai nieko nekainuotų. Pagaminimas kainuoja maždaug 8 centus.

Mes užvilkinome, ir dabar kuo toliau, tuo sunkiau bus pastatyti elektrinę. Nebetiki mumis partneriai - latviai, estai. Lenkai irgi į šoną nuėjo.

Per ketverius metus prie buvusios valdžios mes pasiskolinome daugiau nei 10 milijardų eurų, 35 proc. Visai atominei elektrinei pastatyti būtų tiek užtekę iš mūsų kišenės, nieko neimant.

Aš nematau, kad elektra dabar būtų pigesnė. Nematau nė vienos elektrinės, kūrenamos biokuru, kuri pardavinėtų rinkoje elektrą už rinkos kainą. Jie gauna dotacijas iš valstybės. Gauna mūsų visų sąskaita.

Negirdėjau, kad kas būtų pastatęs vėjo malūnus be dotacijos. Visi per aukcionus, per dotacijas.

Taip, yra žmonių, kurie yra pastatę mažas hidroelektrines. Galbūt yra žmonių, kurie su dotacijomis pasistatė saulės baterijas. Taip, po kažkiek laiko vėjo malūnai atsipirks, gali gaminti labai pigiai elektros energiją. Turi sutarti su ponu Dievu, kad jis nuolat pūstų vėją.

Mes dabar 70 proc. elektros energijos perkame iš užsienio. Iš tų likusių 30 proc. 20 proc. gaminame patys už didžiausią kainą, kai mokame 50 centų... Ir šnekame, kad mes čia kažką pasiekėme. Aš manau, kad Lietuva labai daug prarado.

G.JAKAVONIS: Kodėl vyksta tokie dalykai? Juk buvo surengtas referendumas, žmonės pasakė „ne“.

A.SKARDŽIUS: Neaišku, kas valdo energetiką. Ar ponas A.Sekmokas su A.Kubiliumi valdė energetiką? Ar ponas J.Neverovičius? Manau, kad ne, tai yra dideli lobistinių grupių interesai. Tiek lietuvių, tiek užsieniečių. Jiems reikalinga investavimo kryptis. Padėti saugiai pinigus su valstybės garantija. Kad gautų didelę grąžą. O viskas bus pakabinta ant dirbančiųjų, ant pensininkų kupros.

Visiems projektams atsisakoma europinių pinigų. Buvo specialiai atsisakyta statyti terminalą europiniais pinigais. Projektas sunaikintas dar G.Kirkilo Vyriausybės. Dabar teismas pripažino, kad tai padaryta neteisėtai. Paskui buvo sukurtas projektas nenaudojant europinių pinigų. Kai nenaudoji, gali sumažinti kontrolės lygį. Europiniai pinigai yra akylai kontroliuojami.

Paminamas Tautos interesas. Demokratijos Lietuvoje, kalbant apie energetiką, tikrai nėra. Parlamentas nekontroliuoja. Vyriausybė - nežinau. Energetikos ministerija nekontroliuoja tos politikos ir nėra savarankiška priimdama sprendimus.

Mes kalbame apie kažkokio vieno milijardo nuolaidą, kur lobistai galbūt susimažino maržą, siekdami prakišti „Hitachi“ reaktorių. Šioje vietoje galima taip įtarti. Bet ką reiškia vienas milijardas, jeigu uždarymui reikės daugiau nei 10 milijardų? Ir uždarinėsime savo lėšomis.

O vienai Lietuvai statyba, be abejo, yra brangi. Projektas per brangus, nes reikės pritaikyti tam reaktoriui infrastruktūrą. Ji tokios galios reaktoriui yra nepritaikyta, tai aiškiai pasakė Lietuvos energetikos institutas.

L.BALSYS: J.Neverovičius su H.Uozumiu („Hitachi-GE Nuclear Energy Ltd“ prezidentas Hirotas Uozumis - red. past.) vasarą pasirašė memorandumą dėl naujos įmonės steigimo. Visagino „uabas“ dar tik baigė savo egzistenciją, vėl steigiamas naujas „uabas“, kurio tikslas - padaryti projektą brandesnį ir įtikinti partnerius, kad jie prisijungtų.

Tai atsiprašau, bus nauja įmonė, ji turės finansavimą, ten bus labai gerai apmokamas direktorius. Tas direktorius turbūt bus geras, kam nors reikalingas žmogus, kuriam reikia surasti gerą vietą. Labai atvirai daromi korupciniai žingsniai, ir tai šokiruoja.

Galime iš naujo atgaivinti diskusiją dėl skaičiavimų. Buvo tie skaičiavimai, kai vyko referendumo kampanijos debatai. Netgi su tam tikrais perlenkimais iš tuometinės UAB „Visagino atominė elektrinė“, kai buvo samdomi žurnalistai, kaip čekuoliai ir kiti. Buvo metami šimtai ir dešimtys milijonų litų. Ir dabar prokuratūra vis dar tiria, kas yra iššvaistyta.

Mes gaištame laiką ir nesiimame realių projektų kurdami energetinę strategiją. Atominė elektrinė bus ilgai statoma, ji tikrai pabrangs du kartus. Tai rodo suomių pavyzdys.

Dėl įvairiausių priežasčių statyba užsitęsia ir ji pabrangsta. Čia yra tokia aksioma, taisyklė, kuri visur pasitvirtina. Ta kaina tikrai bus ne 5 milijardai eurų, ji galiausiai taps 9 arba 10 milijardų. Sąnaudas galima tampyti kaip nori.

Sakote, vėjo, saulės, biokuro jėgainės dotuojamos. Bet saulė atsiperka per 4-6 metus. Vėjas atsiperka irgi maždaug per tą patį laiką. Ir paskui gamina pigiausią elektrą rinkoje.

K.DAUKŠYS: 12 metų.

L.BALSYS: Kad 12 metų, tai mes taip nustatėme. Realus atsipirkimas yra maždaug 4-7 metai. Nes technologijos labai sparčiai vystosi, pinga.

Kalbėjau su danų energetikos ministru. Jis yra ne Žaliųjų partijos narys ir pasakė taip: „Mes Danijoje esame nenukonkuruojami Europoje pagal mūsų elektros kainą parduodant ją didmeniškai.“ Pas juos labai išvystyta vėjo energetika, ypač jūroje. Jie yra gerovės valstybė, užsidėję didžiulius mokesčius. Dėl to ten elektra pigi, čia brangi. Jų vėjo parkai yra atsipirkę. Ir jie dar 20 metų nenukonkuruojamai gamina elektros energiją.

Tarkim, ir po 12 metų tos likusios saulės elektrinės 20 ar 15 metų būtų gaminusios absoliučiai pigią elektros energiją.

Dabartiniu metu visos technologijos, taip pat ir branduolinės, vystosi taip sparčiai, kad mes net negalime susekti. O mes dabar norime statyti praėjusio amžiaus reaktorių, kuris stovės 60 metų.

Ir niekas nekalba, kad reikės atskirų investicijų branduolinio kuro saugykloms pagal Europos Sąjungos reikalavimus. KPS3 tipo saugykla. Dar 5 milijardai eurų investicija į deramą branduolinio kuro palaidojimą. Mes dar su sena elektrine nesusitvarkome, šitų sąnaudų niekas neįskaičiuoja. Tai čia yra akių dūmimas. Kaip daugiau paaiškinti, jeigu ne korupciniais interesais?

G.JAKAVONIS: Iki Klaipėdos atplaukia laivu reaktoriai. O paskui kaip jie atsiduria per Labanoro girią, per Aukštaitijos nacionalinį parką? Ar referendumu kas nors klaus gyventojų? Neklaus.

R.KARBAUSKIS: Energetikos ministerija, matyt, jau išsiblaiviusi po referendumo, pasakė, kad dabar bus skatinamos Europos Sąjungos ar Lietuvos lėšų investicijos į technologijas ir nebebus dotuojamos elektros energijos kainos. Ir mes visi laukėme šio momento, kada tai bus padaryta. Bet tai nebuvo padaryta.

Verslas šiandien laukia, kokios bus sąlygos, kokius projektus reikia rašyti. Nes kai kurios energetikos rūšys šiandien jau laisvai galėtų konkuruoti rinkoje pagal elektros energijos pirkimo kainas. Bet, kaip suprantu, tie projektai yra šio atominio projekto įkaitai.

Čia bet kokiu atveju mes gaištame ne dvejus, ne trejus metus, o kai kurios technologijos jau gali būti įgyvendintos. Pvz., Latvijoje arba Vakarų Europoje biodujų technologijos labai seniai yra įgyvendintos.

Juokinga, kad mes į orą paleidžiame tokius CO2 kiekius, kurie galėtų virsti pigia energija.

Kiek prisimenu, pagal planą iš atominės elektrinės pagaminamos energijos Lietuvai būtų skirta 500 megavatų.

Kiek pas mus yra Lietuvoje fermų, kurios būtų pajėgios gaminti elektros energiją iš biodujų? Kiek yra šiukšlynų? Mes skaičiavome, kad yra apie pora šimtų megavatų. Tai čia tiktai biodujos. Nešnekant apie biomasę, saulės, vėjo energetiką. Tikriausiai 500 megavatų galėtų duoti vėjas.

Tai kas čia dabar vyksta, kai atvirai vienus ar kitus be jokio pagrindo pavadina prorusiškais? Kad esi prieš atominę - esi prorusiškas. Čia visi esame prorusiški.

L.BALSYS: Lietuvos žaliųjų partija į mano užklausimą gavo oficialų atsakymą iš VSD departamento, kad jie neturi jokių duomenų apie Lietuvos žaliųjų partijos ryšius su KGB, Rusija.

R.KARBAUSKIS: Man visai neseniai teisėjas patvirtino, kad aš neturiu jokių ryšių, nes buvo patikrinta pažyma, kurią teikė A.Kubilius, neva joje kažkas parašyta. O joje išvis nieko nėra.

Esmė yra ta, kad dideli finansiniai resursai, bankai ieško, kur įdėti pinigus. Verslas ieško krypčių investicijoms. Mes šnekame apie minimalią riziką. Investuojame savo valstybės pinigus. Vadinasi, mokesčių mokėtojų pinigus.

Mes turėtume kuo greičiau priimti tuos sprendimus, kurie leistų vystyti atsinaujinančios energetikos išteklius. Atominės elektrinės tema ekonomine prasme tampa nebesvarbi.

G.JAKAVONIS: Buvo Europos Parlamento rinkimai. Apvažiavome Lietuvą, visur klausdavome: vyrai, moterys, ar norite, kad lito būtų atsisakyta, įvestas euras? Kokie būdavo atsakymai? „Ne“. Ir Seime buvome septyniese, kurie balsavo už litą. Tai žmonių nuomonė niekam nesvarbi?

K.DAUKŠYS: Atominė elektrinė nėra pats saugiausias objektas. Jeigu mes sakytume, kad aplink Lietuvą nėra tokių elektrinių, tada mes irgi nestatome, būtų labai gerai. Rusai gali pastatyti, gali ir ne, bet baltarusiai tikrai pastatytų, tai saugumo prasme mes turėsime dar blogesnį variantą, nei turėjome Visagine. Tai būtų arčiau paties didžiausio mūsų miesto.

Dėl atsinaujinančios energijos išteklių. Yra ūkio šakų, fermų, kur yra gatavas produktas ir jį reikia tiktai perdirbti į dar vieną energijos rūšį. Čia turi būti aiški valstybės programa.

Atsiminkime vieną dalyką: o kiek žmonių pasipriešino dėl vėjo elektrinių? Aš irgi esu važinėjęs po visą Žemaitiją. Pagėgiuose, Šilutėje, kitur sakė: čia mums ūžesio bus, čia dar kažkas darosi.

Dar pasaulyje nėra išrasta kitos elektrinės kaip atominė, kuri būtų gana pastovi, gana mažos tvarkymo sąnaudos. Nėra geresnės.

Dėl vėjo, saulės. Saulė šviečia - yra elektra, nešviečia - nėra. Yra vėjas - yra elektra, nėra vėjo - nėra.

Dėl referendumo. Žmonės aiškiai pasakė. Aš su žmonių valia skaitausi. Manyčiau, didžiausia referendumo bėda buvo ta, kad jį rengė konservatoriai. Tuo metu jie buvo labai nepopuliarūs. Demokratija svarbu, žmonių valia svarbu, ir valstybė su tuo turi skaitytis. Tik tokius dalykus žmonėms reikia labai gerai išaiškinti.

G.JAKAVONIS: Tai ką daryti tokiu atveju - statyti elektrinę ar ne?

L.BALSYS: Dėl atominės elektrinės daug kas yra nepriskaičiuota. Net ir be referendumo yra atsakymas nestatyti. Nes ji yra visiška atgyvena. Ji negarantuos Lietuvai nei energijos tiekimo patikimumo, nei energetinio saugumo, nei fizinio ir biologinio, aplinkosaugos saugumo.

Yra labai aiškūs kriterijai, kurie naudojami NATO šalyse apibrėžiant, kada šalis yra energetiškai saugi arba energetiškai nepriklausoma. Taip yra tuomet, kai energijos gamyba yra diversifikuota ir decentralizuota.

Diversifikuota reiškia kuo daugiau gamybos šaltinių, gamybos taškų ir kuo įvairesnių rūšių, o decentralizuota - kai tie gamybos taškai išmėtyti kuo plačiau po visą teritoriją.

Pagal formulę „N minus vienas“ galima patikrinti, ar šalis yra saugi ir efektyvi. Tarkim, Lietuva turi vieną atominę elektrinę, kuri generuoja beveik visą Lietuvai reikalingą elektros kiekį, ir nutinka koks nors kataklizmas.

Mes dabar turime sunkią situaciją su Rusija. Žinome, kad zenitiniai pabūklai, neaišku, iš kur paleisti, staiga nukala lėktuvą. Įsivaizduokime, kas būtų, jeigu tokia raketa iš kaimynystės atskristų ir pataikytų į atominę elektrinę. Aš nekalbu apie radiacinį pavojų, kalbu apie energetinį saugumą. „N minus vienas“ - mes jį turėjome vieną, viskas sukaupta viename taške, tai vienas generavimo būdas. „N minus vienas“, ir mes sėdime be nieko.

Lietuvos žaliųjų partija yra pasiūliusi ir viešai paskelbusi projektą - tarkim, 10-14 kogeneracinių elektrinių, kurios kūrenamos biokuru, gamina šilumą ir elektrą. Žiemą, kai gamina šilumą, elektra atsiperka. Vasarą, kai kondensacinis režimas yra per brangus, jas galima išjungti, tada importuoti ir t.t. Turi kokius 14 taškų. „N minus vienas“ - na ir kas, dar liko 13. „N minus du“ - dar liko 11. Nieko nevyksta.

Turi biokurą, dar turi vėją, dar turi saulę, dar turi dujas kaip rezervą. Dujų alternatyvą mes jau turime nuo sausio mėnesio. Mes turime patikimą Lietuvos aprūpinimą elektros ir šilumos energija.

Atominė - perteklinė investicija. Energijos poreikis per artimiausius 20-30 metų pas mus padidės gal tik dviem teravatvaladėmis nuo dabartinių 10-ies. Mes visiškai galime save aprūpinti, saugiai ir patogiai, be jokių sumautų atominių elektrinių.

G.JAKAVONIS: Pasirodo, tik Tauragės ir Klaipėdos apskrityse įmanomos vėjo jėgainės. Pas save Dzūkijoje aš tuo negaliu užsiimti, nes neatsipirks.

R.KARBAUSKIS: Normalus ūkininkas šioje situacijoje neinvestuotų pinigų į rizikingą projektą. Ir dar sau panosėje nedvigubintų grėsmių.

Jeigu mes šnekame apie Baltarusijos atominės projektą, tai yra viena grėsmė, Lietuvos projektas - antra grėsmė. Kaliningrado būtų trečia. Grėsmės trigubinasi. Nėra alternatyvų vieno kitam.

Šiuo metu mes žinome viena, kad mūsų sprendimas statyti atominę elektrinę baltarusių sprendimo jau nepakeis. Galime konstatuoti, kad geriau turėti vieną grėsmę nei dvi ar tris. Geriau nebūtų nė vienos.

K.DAUKŠYS: Atominė elektrinė būtų ne vien Lietuvai. Ir Latvijai, ir Estijai. Nemačiau nė vienos šiluminės elektrinės, kad gamintų pigiau nei 35 centai. Nors vieną man parodykite.

L.BALSYS: Atsiųsime skaičiavimus.

K.DAUKŠYS: Pirmiausia kada gamina? Ką jūs vasarą darysite?

L.BALSYS: Vasarą išjungsime.

K.DAUKŠYS: Kaip jūs investicijas padengsite?

L.BALSYS: Pasidengs. Žiemą pasidengs per šilumą.

A.SKARDŽIUS: Šeši mėnesiai - šildymo sezonas.

R.KARBAUSKIS: Mes turime Daugavą, turime skandinavus, kur yra sezonai ir labai pigi elektros energija.

A.SKARDŽIUS: Kokia Kauno elektrinės savikaina? Kokia dabar gamybos kaina? Nueina privačiai valstybinei įmonei, kuriai vadovauja „Lietuvos energija“.

K.DAUKŠYS: Parduoda už tą pačią kainą kaip biržai, kaip ir visi kiti. Nes ta kaina, ką uždirba iš Kruonio, visiškai nemažina elektrinėms kainos.

L.BALSYS: Tai mūsų nesugebėjimas susitvarkyti sistemoje, o ne generavimo klausimas.

K.DAUKŠYS: Mes jau esame pastatę elektrinę Šiauliuose, Panevėžyje, jeigu aš neklystu, Vievyje, Kaune, kurios gamina šilumą ir elektrą. Kokios ten yra elektros kainos? Kiek centų pigiausia? 53 centai, 48 centai.

L.BALSYS: Yra bendra taisyklė energetikoje. Jokia naujai pastatyta elektrinė, ar vėjo, ar dujų, ar atominė, ar biokuro, nėra nekonkurencinga rinkoje. Ji turi atsipirkti. Ir mes kalbame, kas per kiek metų atsiperka. Atominė - per 60 metų.

A.SKARDŽIUS: Pagrindinę generaciją mes turime Elektrėnuose. Labai brangu, bet galbūt, kaip sakoma, bus terminalas, bus pigios dujos. Geriausia prie to turėti mūsų ekonomikai, visai pramonei pigią elektros energiją, kad gamindami savo produktą būtume konkurencingi tarptautinėje rinkoje. Štai ko reikia, o ne užkrauti girnapuses su atomine 60 metų, kad ta pramonė nudvėstų.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“