Prieš Joninių šventę rengiamas Žolių turgus (anksčiau vadintas Raganų turgumi) vakar šurmuliavo pačiame Vilniaus centre. Žolėmis pakvipusiame Gedimino prospekte miestiečiai ir miesto svečiai galėjo nusipirkti gydomųjų ir gaivinamųjų arbatų, žalių ir džiovintų žolynų, medaus, duonos, įvairių liaudies meistrų dirbinių. Paslaptingai apsitaisiusios burtininkės visiems norintiesiems pranašavo ateitį.

Vaistažolėmis prekiavusi vaistininkė Audronė ne tik kvapias gydomąsias arbatas siūlė, bet ir mokė, kaip jas užsiplikyti. Pasirodo, žolių arbata neatskiriama nuo sveikos gyvensenos. Ji gydo, stiprina organizmą, net nuotaiką pakelia.

Žolių žinovė “Vakaro žinioms” arbatos gaminimo būdus pylė kaip iš pypkės: “Šaknys, žievė ir uogos - stambesnė žaliava, todėl jas užplikius reikės ilgiau palaukti, kol pritrauks. Paprastoms žolytėms užtenka pusės valandos. Išimtis - viržiai. Jiems pritraukti reikia 4 valandų. Arbatas galima plikyti ir termose, tačiau negalima jo užkimšti, kad užpilas neprarastų gydomųjų savybių. Iš vakaro žoles galima užpilti šaltu virintu vandeniu. Taip užpiltą arbatą rytą reikia užvirinti ir tik po to gerti.”

Gydomųjų žolių poveikis būtų itin efektyvus, jei džiovintas vaistažoles sumaltume kavamale, žolių miltukus tiesiog suvalgytume sausus.

Vaistininkė Audronė pirkusiems žolių vilniečiams aiškino, kuo jos naudingos. Medetkos tinka kepenų, inkstų, ginekologinėms, prostatos ligoms gydyti. Ramunėlės mažina rūgštingumą, įvairius uždegimus. Mėtos daro raminamąjį poveikį ir gerina virškinimą, mažina pykinimą. Dėl to mėtos vadinamos džiaugsmo vaistažolėmis. Čiobrelius reikia vartoti kosint, sergant bronchitu, jie taip pat gerina virškinimą.

Sumani žolininkė griežtai įspėja - žolelių arbata nesaldinama cukrumi. Leidžiama įsidėti tik šiek tiek medaus.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios".