Po Spalio revoliucijos socialistinėje Rusijoje, kaip ir pas mus (visoje Europoje) dabar, valstybės tarnautojai šarikovai nuožmiai kovojo su katėmis. Nuo 1917-ųjų pažengėme į priekį. Mūsų valstybės tarnautojai jau kovoja ir su šunimis.
Klaipėdos rajono kaimų gyventojai boikotuoja rajono savivaldybėje prieš metus patvirtintą tvarką, kad kiekvienas rajono šuo ir katė privalo turėti gyvūno pasą, kainuojančius 14 litų (šuniui) ir 10 litų (katei). Teisūs žmonės ar neteisūs?
Kam šuniui ar kalytei pasas? Negi registruos civilinę santuoką? Kam maišytos veislės šuneliui reikalingas asmens dokumentas, jei šuo leidžia laiką pririštas prie būdos? Taip sakant, sėslus. Nei į užsienio kurortus ketina išvykti, nei iki Gargžduose įsikūrusios rajono savivaldybės nutapnos.
Gyvūnų „pilietiškumas“ sumažėjo
Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė guodėsi, kad 2004 metais, kai rajone pulta registruoti šunis ir kates, žmonės savo gyvūnėlius registravo noriai, nes nebuvo mokesčio. Mat seniūnija pati dykai išdavinėjo pasus ir gyvūnėlių žetonus.
„2004 metais Endriejavo seniūnijos teritorijoje užregistravome 540 šunų ir 448 kates, - pasakojo L.Šunokienė. - 2010 metais dar papildomai 13 šunų, 2011 metais jau tik 2 šunis ir 1 katę. Vieni gyvūnėliai nugaišta, žmonės kitus įsigyja, bet registruoti jau neskuba. Kodėl? Nes nenori mokėti mokesčio“.
Štai kodėl Klaipėdos rajono šunys ir katės tokie nepilietiški. Verčiau sutinka gyventi nelegaliai, be asmens dokumento. Tokio nepilietiškumo priežastis atskleidžia Endriejavo seniūnė. Mat už pinigus, surinktus už šunų ir kačių pasus, Klaipėdos rajono savivaldybė ketina Gargžduose ir Priekulėje įrengti šunų pasivaikščiojimo takus. O kam Endriejavo ar Agluonėnų šunyčiui reikalingas kažkoks Gargžduose ar Priekulėje įrengtas pasivaikščiojimo takas, jei vis vien iki jo nenutapnos. Jei pririšto šuns trasa - aplink būdą ir aplink tvarto duris.
Kaimas nesupranta
„Mieste turi būti tvarka, - sutinka L.Šunokienė, - šunys turi turėti kur pasivaikščioti. Bet kaime? Ne, kaimas tokių dalykų nesupranta. Buvome prieš, bet niekas mūsų neklausė. Tokia politika. Žmonėms sunku važiuoti į banką, gauti iš jo kvitą, kad užmokėta už gyvūno pasą. Be to, reikia gauti gyvūno sveikatos pažymą. Patvirtinimą, kad paskiepytas. Ar nuo tokių pažymų pagerės šuns gyvenimo sąlygos? Žmonės dažnai turi po tris kates ar šunis, nes nenori jų žudyti. Žmogui, neturinčiam darbo, mokėti už pasus yra per brangu. Džiaukimės, kad žmonės savo kačių ir šunų neatiduoda į „Nuarą“. Patys juos laiko ir šeria. Juk ir skiepai kainuoja, viskas kainuoja“.
Kretingos šunys ir katės - fotomodeliai
Kretingos rajono taryba 2002 metais patvirtino dar radikalesnes rajono gyvūnų laikymo taisykles. Amsiai ir miauksės tapo fotomodeliais. Šunų bei kačių pasuose būtinos ir šių „piliečių“ nuotraukos. Fotografijų formatas 10 x 15 cm.
Savivaldybė, nusprendusi, kad šunys ir katės turi pozuoti fotografams, į ypatingą pavojų įstūmė ne tik fotografus, rizikuojančius, jog fotomodelis įkąs. Į pavojų įstūmė ir pudelius, Kaukazo aviganius bei kitus ilgagaurius. Teks jiems naudotis kirpyklų paslaugomis. Laiku neapkirpsi, apaugs „bobikas“ gaurais, susisendins ir tikrintojai neatpažins iš paso nuotraukos. Nes jaunikaitis panašės į pensininką. Be to, nėra instrukcijos, kaip fotografuoti. Lojantį, tai yra dantis rodantį, ar užsičiaupusį? Kačių uodegos turi būti pakeltos ar nuleistos? Su kaspinu ar be kaspino?
Tuoj nebus fotomodeliais
Kretingos rajono meras Juozas Mažeika prieš Naujuosius metus buvo pasižadėjęs, kad savivaldybės taryba iš naujo svarstys rajone priimtas gyvūnų laikymo taisykles. Meras savo pažadą įvykdė. „Jau sausio 26-ąją savivaldybės taryba pakoreguos taisykles kosmetiškai, - kalbėjo J.Mažeika. - Nebus reikalavimo, kad gyvūno pase būtų ir jo nuotrauka. Bet per daug keisti gyvūnų globos taisyklių negalime, nes po 2-3 mėnesių Seimas planuoja taisyti Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą. Turėsime prie jo prisiderinti“.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
