respublika.lt

Vairuotojai nepamato žvėrių

(0)
Publikuota: 2009 rugsėjo 09 18:28:58, Jurgis MONTGIRDAS
×

Kai į kelią šuoliais išlekia šernas ar briedis, o vairuotojas nespėja ar nesugeba sustabdyti automobilio ir susiduria su laukiniu gyvūnu, jis pirmiausia keikia kelininkus, kad šie nepastatė perspėjančių kelio ženklų ar neįrengė apsauginių tvorų, skiriančių kelius nuo miškų, nors visai neseniai kaltindavo tik save ir pernelyg didelį greitį. Ar vairuotojai teisūs ieškodami susidūrimų su žvėrimis kaltininkų?

Nemalonios akistatos

Tiek gamtosaugininkai, tiek kelininkai pataria neieškoti kaltų, nes kelionėje laukia įvairios staigmenos, tarp kurių ir akistatos su laukiniais gyvūnais, kurie  miškingose vietovėse jaučiasi šeimininkais, o žmonės jiems yra atklydėliai. Todėl kelyje akistata su žvėrimi dažniausiai baigiasi susidūrimu, kuris gali turėti skaudžių pasekmių.

Birželį prie Karmėlavos, motociklui įsirėžus į netikėtai liuoktelėjusį į kelią briedį, motociklininkas buvo sužeistas, o šakotaragiui susidūrimas buvo lemtingas - gyvūnas žuvo. Vietos medžiotojų duomenimis, motociklo partrenktas gyvūnas buvo vienas iš penkių apylinkėse gyvenusių briedžių.

Deja, ne visi susidūrimai su žvėrimis vairuotojams baigiasi daugiau ar mažiau laimingai. Kitaip tariant, ne visada atsiperkama apgadinta transporto priemone. Pernai rudenį kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 279-jame kilometre vėlų vakarą į 57 metų kretingiškio A.K. vairuojamą “Audi 80” atsitrenkė staiga į važiuojamąją kelio dalį išbėgusi stambi briedė. Automobilio žibintų apakintas žvėris prarado orientaciją ir atsisuko į atvažiuojantį automobilį. Susidūrimo metu žvėris užvirto ant “Audi” variklio dangčio, ištaškė priekinį stiklą ir, persiritęs per mašiną, liko gulėti ant asfalto. Vairuotojas žuvo vietoje. Laimei, su juo važiavę žmona ir anūkas nenukentėjo. Kas kaltas dėl šių tragedijų?

Objektyvios ir subjektyvios priežastys

Dabar jau retokai pasitaiko, kad susidūrimas su žvėrimi įvyksta dėl prastai veikiančių automobilio stabdžių. Abiem minėtais atvejais transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos. Ką dar galima kaltinti? Slidų kelią? Tiek trasa, kuria važiavo motociklininkas, tiek pagrindinė šalies magistralė buvo tvarkingos, o eismo sąlygos geros. Vienintelė eismą sunkinanti priežastis - tamsus paros metas. Kai ima temti, rizika susidurti su žvėrimi padidėja, o naktį ji - didžiausia. Kiekvienas vairuotojas tai žino, bet dažnai migdo savo budrumą apgaulingu įsitikinimu, kad su žvėrimis susiduria kiti, o jis tokios lemties išvengs. Deja, tamsiu paros metu vairuotojas turi būti dvigubai atsargesnis ir budresnis. Antra, vairuotojai, dažnai važinėjantys naktį, privalėtų dažniau tikrinti žibintus, kad jie būtų sureguliuoti ir gerai apšviestų kelią.

Valstybės įmonės “Automagistralė” direktoriaus pavaduotojo Kazimieru Eirošiaus nuomone, vairuotojai turėtų suvokti, kad daugelio susidūrimų su žvėrimis būtų išvengta, jei vairuotojai sumažintų greitį ir įvertintų eismo sąlygas, o ne verstų kaltę atsitiktinumui.

Aptvarai nesulaiko

Pernykštės tragedijos magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda vietoje, apsauginėje tvoroje tebematyti didelis įlinkis. Briedė, kažko išgąsdinta (ekspertų nuomone, brakonierių?) bėgdama įsirėžė į tinklą, įlenkė jį, paskui lengvai peršoko dvimetrinį aptvarą ir šalikele nubėgo rytų link. Čia ją apakino automobilio žibintai, iš išgąsčio žvėris iššoko į kelią...  Tokie susidūrimai su gyvūnais - tipiški.

Vien pernai šalies keliuose įvyko 939 susidūrimai su gyvūnais, iš jų - 828 su žvėrimis. Magistraliniuose keliuose - 382 eismo įvykiai, 4 žmonės žuvo, 12 sužeistų. Rizikingiausi - magistraliniai keliai, nes čia važiuojama dideliu greičiu. Be to, beveik visi susidūrimai magistraliniuose keliuose per pastaruosius trejus metus, išskyrus 6, įvyko tamsiu paros metu.

Kaltų ieškojimas

Nukentėjusieji ar jų giminės dažnai mėgina ieškoti eismo įvykių kaltininkų, nes privalomasis draudimas šiais atvejais neišmokamas. Tad ieškoma kaltų, kurie padengtų nuostolius, nes žvėriui ieškinio nepateiksi. Lieka tik kelininkai. Statistika rodo, kad kelininkai dar nė karto oficialiai nebuvo pripažinti kaltais dėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Tiesa, bylos keliamos nuolat, ieškiniuose teigiama, kad kelininkai, neužtikrino saugumo, t.y. neatitvėrė miško, neprižiūrėjo tvoros, nepastatė įspėjančio ženklo...

Kelininkai neneigia, kad neretai susidūrimai su gyvūnais įvyksta dėl žmogaus kaltės. Pasirodo, tiek miškų lankytojai, tiek vietiniai gyventojai aplaidžiai elgiasi su kelių saugumo įranga. Ypač su atitvarais. Grybautojai ir uogautojai, trumpindami kelią, prakerta aptvaruose “praėjimus”, o važiuodami į mišką automobiliais, dažnai neuždaro vartų. Pasitaiko barbariškų atvejų - brangus metalinis tinklas naktimis vagiamas kartu su stulpeliais.

Blogiausia, kad teisme beveik neįmanoma įrodyti trečiųjų asmenų veikoje kaltės dėl eismo incidento, kilusio, kai žvėrys išeina į kelią pro atvirus vartus ar išgriautą tvoros tarpą. Kaltininką galima nubausti nebent už valstybinio turto gadinimą. Tačiau tokio precedento dar nėra buvę. Deja, ne tik atvykėliai, bet ir vietiniai gyventojai paprasčiausiai tingi išlipti iš mašinos ir uždaryti vartus. Pasitaiko net taip, kad naktį vartai specialiai atidaromi, o brakonieriai prie jų paspendžia spąstus ir kilpas.

Aklini vartai

Kelininkai netekę kantrybės būna priversti griebtis kraštutinių priemonių: piktybiškai atlapojami vartai kartais kelioms dienoms paprasčiausiai suvirinami, kad jų negalima būtų darinėti. Reakcija būna žaibiška - bemat pasipila grėsmingi skundai į įvairias instancijas, grąsinama teismais. Tokių incidentų K.Eirošiaus praktikoje nemažai. “Mus kaltina, kad trukdome žmonėms normaliai važiuoti, uždarydami nuovažas trukdome verslui, sunkiname jo sąlygas. Suprantama, kiekvienas apribojimas sukelia kažkam problemų, tačiau žmogaus gyvybė - svarbesnė. Reikia išmokti tinkamai elgtis su kelių aptvarais, nes magistraliniai keliai visame pasaulyje aptverti.”

Kol kas Lietuvai iki pasaulinio lygio toloka - išvystytose šalyse žvėrims įrengiamos specialios estakados, nes požeminių perėjų dalis gyvūnų vengia. Nuovažose įrengiamos specialios grotelės, kuriomis galima vaikščioti, automobiliu važiuoti, tačiau žvėrys jų vengia, nes grotelėse stringa kanopos ar letenos.

Deja, tokie įrenginiai - brangūs. Estakados žvėrims kaina maždaug 10 mln. litų, o grotelių - keliasdešimt tūkstančių, nes tai irgi sudėtingas įrenginys su drenažu ir vandens pralaidomis. Turint galvoje, kiek estakadų mums reikėtų kiekviename miškingame ruože ir prie kiekvienų vartų, neužtektų kelerių metų senojo VĮ “Automagistralė” biudžeto. Beje, tvoros - taip pat nepigios: vienas metras aptvaro kainuoja apie 150 litų, tačiau nuo žvėrių iki 2011 m. bus aptverta 645 km.

Statistika: susidūrimai su gyvūnais (2008 m.)

Žvėris   Skaičius (vnt.)
Briedis   60
Elnias   5
Kiškis   10
Lapė   18
Stirna   489
Šernas   100
Kiti   257

Iš viso:   939

 

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s