1 nuotr.Tikybos pamokos Lietuvos mokyklose populiarumu gerokai lenkia etikos pamokas, tačiau, pasirodo, visoje Lietuvoje valstybės lėšomis rengiama tik 12 katalikų teologijos specialistų. Ir ne visi jie bus tikybos mokytojai.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) Vyriausybei siūlo nustatyti, kad valstybė kasmet padengtų studijų kainą ne daugiau nei 12-ai studentų, 2011-2019 metais įstojusių į universitetines katalikų teologijos studijas. Ar ne per mažai tiek specialistų visai Lietuvai rengiama, kai tikybos mokytojų ir taip šiuo metu kai kuriose šalies mokyklose trūksta?
ŠMM Studijų, mokslo ir technologijų departamento Studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas „Vakaro žinioms“ teigė, kad Lietuvoje vienintelė studijų programa, suderinta su Vatikanu, yra ta, kurią galima pasirinkti Vytauto Didžiojo universitete.
Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Eugenijus Jovaiša sakė, kad Katalikų tikybos katedra fakultete panaikinta šiemet, nes kelerius metus studijas jose rinkosi po 1-2 jaunuolius, o pastaraisiais metais nebebūdavo nė vieno norinčiojo.
„Niekas į tikybą nebestoja ir šita krizė tęsiasi jau kelerius metus. Kad ir kiek mes kreipėmės į Bažnyčios vadovus ir politikus, palaikymo nesulaukėme. Studentai tikybos nesirenka dėl „krepšelinės sistemos“. Studijos tikybos studentams būdavo finansuojamos, jei jie įstoja su reikiamu aukštu balu, tačiau per „krepšelinę sistemą“, kuri yra laisvos rinkos pagimdytas dalykas, reiškiantis, kad jaunuoliams palikta šimtaprocentė apsisprendimo teisė. Teisinga, kad jaunuoliai sprendžia pagal savo norą, tačiau jei geriau besimokantieji stoja į vadinamąsias populiarias specialybes, nukenčia nepopuliarios profesijos. Visas finansavimas sukrenta į bendrą katilą, o paskui krepšeliai pasiskirsto pagal stojančiųjų norą, o ne pagal valstybės poreikį. Pavyzdžiui, šiemet visos Lietuvos mokytojams rengti skirta 250 krepšelių, tačiau didžioji dalis jų nukeliavo į populiariausias specialybes. O tikslinio finansavimo, kvotų nėra. Kol kas didelio tikybos mokytojų stygiaus nėra. Bet tik kol kas“, - sistemos ydas atskleidė E.Jovaiša.
Sigitas TAMKEVIČIUS, Kauno arkivyskupas emeritas:
Gyvename tokioje liberalioje kultūroje, kurioje jaunimas mato, kad į aukščiausią vietą iškeliami malonumai, pinigai, seksas ir panašūs dalykai. Tokioje kultūrinėje aplinkoje sunku bręsti laikantis aiškių vertybių. Todėl nereikia labai stebėtis, kad jaunimas vis rečiau renkasi tikybos mokytojo profesiją, mažiau ateina ir į kunigų seminariją. Tokia dabar yra realybė, tokia dabar yra banga. Tačiau visos bangos praeina.
Kai kuriose mokyklose tikybą renkasi daug daugiau mokinių nei etikos pamokas. Tačiau tai priklauso labai nuo daug ko. Nuo to, koks mokykloje yra tikybos mokytojas, koks yra direktorius - panašiai kaip parapijoje praktikuojančių tikinčiųjų skaičius labai priklauso nuo kunigo. Juk vienoje parapijoje bažnyčios kaip iššluotos, o kitose - pilna tikinčiųjų. Mokyklose būtina, kad mokytojai būtų tokie, kuriuos mokiniai myli. Tikėkimės, kad tikybos mokytojų nepritrūks. Kol kas didesnės problemos nematyčiau, jei tikybos mokytojai būtų rengiami tik vienoje aukštojoje mokykloje, kaip yra dabar. Jie net būtų geriau paruošiami, nes viename universitete sukoncentruotos didelės pajėgos. Tačiau jei visai Lietuvai valstybės lėšomis rengiama tik 12 mokytojų, ateityje jų tikrai gali pritrūkti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
