3 nuotr.Ar tiesa, kad lietuviškas pilstomas alus yra negyvas, skiedžiamas vandeniu ar net spiritu, o importinis alus - geresnis? Lietuvos alaus gamintojai, minėdami pasaulinę aludarių dieną, dar kartą pasiryžo sugriauti šiuos mitus per pirmąją “alaus akademijos” surengtą tikrąją pažintį su lietuvišku alumi.
Alus Lietuvoje žinomas jau tūkstantmetį, jau apie 500 metų jis yra neatsiejama mūsų kultūros ir folkloro dalis. Tad nenuostabu, kad lietuviai žino ne tik apie teigiamas jo savybes, bet ir yra prikūrę daugybę niekuo neparemtų mitų. Į artimesnę pažintį su šiuo gėrimu pakvietė vasaros pradžioje susikūrusi Lietuvos aludarių gildija, vienijanti alaus daryklas “Gubernija”, “Kalnapilio-Tauro grupė”, “Ragutis”, “Rinkuškiai” ir “Švyturys-Utenos alus”.
“Alaus akademijoje” primintas visas alaus kelias - nuo miežių auginimo, salyklo pasirinkimo iki apynių, mielių rūšių ir gamybos proceso išmanymo: visa tai ir lemia alaus skonį. Tad nesvarbu, ar alaus darykla yra didžiulė, ar labai maža - aludaris privalo būti savo amato ekspertas, kad suvaldytų šio mitinio gėrimo skonį. Ne veltui lietuviškas alus yra pelnęs pasaulinį pripažinimą ir daugybę garbingų apdovanojimų.
Pristatyta lietuviško alaus įvairovė leido dar kartą įsitikinti - mūsų alus savo skoniu bei kokybe lenkia net ir bavariškąjį ar čekiškąjį, kuriuo dažnai žavimasi tik dėl etiketės. O jo vartojimo laikas dėl intensyvaus pasterizavimo yra keliskart ilgesnis, nei turėtų būti. Vis dėlto ilgiau nei 4 mėnesius vartotinas nešviežias importinis gėrimas atpažįstamas lengvai: jis turi nemalonų kartono ar degintų saulėgrąžų prieskonį.
Per alaus degustaciją nežinodami, kokią alaus rūšį ragauja, renginio dalyviai vienbalsiai skaniausiu išrinko lietuvišką alų. Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos vadovas, paaiškino kodėl: tik lietuviškas alus yra šviežias, tad skonio receptorių neapgausi.
“Deja, Lietuvoje sklandantys mitai apie alų kilę dėl alaus amato ir gamybos niuansų neišmanymo. Tai kelia pavojų visai Lietuvos alaus pramonei, nes mūsų aludariai dažnai nepelnytai nuvertinami ar kaltinami išgalvotomis nuodėmėmis”, - sakė S.Galadauskas.
Mitas, kad lietuviškas alus skiedžiamas vandeniu arba spiritu, į jį pridedama “chemijos”, yra absoliuti nesąmonė - už tokius dalykus būtų iškart atimama licencija. Visas gildijos daryklų alus yra tik natūraliai brandinamas nuo 2 iki 4 savaičių ir neturi jokių konservantų, išskyrus apynius (todėl ir šūkis “natūraliai brandintas”, anot S.Galadausko, turi tiek pat prasmės kaip ir “natūraliai skystas”). Gyvas alus yra tas, kuriame po brandinimo, nusodinimo ir filtravimo dar liko gyvų mielių (drumzlės taip pat nereiškia, kad alus gyvas). Toks yra praktiškai visas mūsų baruose parduodamas lietuviškas alus statinėse. Dar vienas mitas, kad alus papildomai prisotinamas angliarūgštės. Iš tiesų natūralaus gamybos proceso metu angliarūgštės pagaminama net daugiau nei reikia.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
