Trečiadienį Lietuva minėjo jos istorijai svarbią datą - sukako 70 metų nuo tos dienos, kai Vilnius buvo grąžintas Lietuvai. Tačiau šią datą minėjęs tautiškai nusiteikęs Vilniaus jaunimas galėjo neštis tik tam tikrą simboliką, dainuoti tik nustatytas dainas ir skanduoti tik iš anksto suderintus šūkius.
Eiseną organizavo Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga ir Lietuvių tautinis centras. Kaip “Respublikai” sakė Lietuvių tautinio centro vadovas Marius Kundrotas, surengti jaunimo eiseną tam tikra prasme paskatino prieš kurį laiką sostinės gatvėmis žygiavę lenkų ulonai - okupacinės armijos kariai: “Tai buvo negražus gestas - tas pats, kas per Lietuvą Raudonosios armijos maršą surengti. Todėl ir pagalvojome, kodėl gi mums, lietuviams, nepriminti, kieno gi iš tikrųjų yra Vilnius”.
Patriotiškai nusiteikęs Vilniaus jaunimas žygiavo sostinės gatvėmis - apie 200 jaunuolių kolona atkartojo Lietuvos kariuomenės, įžygiavusios į atgautą Vilnių, maršrutą 1939 m. spalio 28-ąją nuo pat Aušros vartų iki Katedros aikštės. Katedros aikštėje Lietuvos himną sugiedojusi minia išsiskirstė.
Derinimų - gausybė
M.Kundroto teigimu, gauti leidimą organizuoti eiseną nebuvo lengva - organizatoriai susidūrė su akivaizdžiu nepasitikėjimu. Vilniaus miesto savivaldybė pareikalavo nurodyti, kokias vėliavas ir simboliką neš eisenos dalyviai. Kadangi organizatoriai savivaldybėje paminėjo tik lietuvišką trispalvę ir savo organizacijos vėliavas, tad tik jas ir galėjo nešti eisenos dalyviai.
Organizatoriai planavo ir masinę deglų akciją, tačiau savivaldybės atstovai to nenorėjo dėl galimo gaisro pavojaus. Tad buvo susitarta, kad eisenos dalyviai neš 7 deglus, tačiau paskui kiekvieną iš jų eis žmogus su gesintuvu.
Renginio dalyviams buvo uždrausta naudoti ar platinti bet kokių politinių partijų ar judėjimų medžiagą bei atributiką, neštis plakatus socialine tematika ar pažeidžiančius Lietuvos įstatymus.
“Dainas bei skanduotes apsibrėžti nusprendė patys renginio organizatoriai, nes 2008 m. kovo 11 d. vykusių neorganizuotų eitynių metu nuskambėjo tokių šūkių ir dainų, kurie buvo vertinami gana kontroversiškai. Kad tokių dalykų nepasitaikytų, buvo iš anksto nutarta, kurios dainos ir šūkiai gali skambėti”, - sakė M.Kundrotas.
Nacionalizmas - blogai?
Galbūt būtent ribojimai ir nepritraukė į eitynes visada agresyviau nusiteikusių skustagalvių. Daugumą sudarė studentai ir moksleiviai. Policija stebėjo kiekvieną marširuojančio jaunimo žingsnį. Tačiau pusvalandį trukusiame renginyje nebuvo jokių išsišokimų ir netikėtų situacijų.
Vis dėlto žurnalistų kalbinti eisenos dalyviai apgailestavo, kad nacionalizmo sąvoka sovietmečiu buvo iškreipta. Kalbėjusiųjų teigimu, gero nacionalizmo dabar per mažai, nes Lietuva, ištrūkusi iš sovietų okupacijos, puolė į kitą glėbį - Europos Sąjungos. Naujoji priklausomybė naikina tradicijas, papročius, sveiką nacionalizmą.
“Mūsų žmonėms savivaldybėje kalbantis apie simboliką, kurią turėsime, net lietuviška trispalvė savivaldybės atstovams sukėlė abejonių, nes, pasak jų, “trispalves naudoja ir nacionalistai”. Galima pagalvoti, kad mums reikėtų su kokios Kinijos vėliava eiti, - pasakojo M.Kundrotas. - O ir apie tai, ar nacionalizmas yra blogai, galima diskutuoti. Tik žmonėms, kurių menkos politologijos žinios, žodis “nacionalizmas” turi neigiamą atspalvį. O iš esmės nacionalizmas - gana plati ideologija, kurioje labai daug srovių. Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka buvo nacionalistai, galų gale net didysis taikos sergėtojas Gandis buvo nacionalistas. Tai ar juos visus dabar reikia atmesti ar pasmerkti? Kur mes taip nueisime?”
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
