4 nuotr.„Nuo šios ligos vaistų nėra. Jei mums rūpėtų tik žuvis, tai jos nusipirktumėme prekybos centre“, - šypsosi ant Kuršių marių pakalbinti poledinės žūklės mėgėjai. Ir nesvarbu, kad vos dėl kelių kilogramų stintų ant ledo, spaudžiant per 20 laipsnių šalčiui, tenka praleisti ne tik dieną, bet ir naktį.
Ne tik dėl žuvies
Vakar ryte „Respublikos“ žurnalistams apsilankius Kuršių nerijoje, į akis labiausia krito du dalykai - nežemiškas šio unikalaus gamtos kampelio grožis ir ant Kuršių marių ledo trypčiojantys žmonės.
Pirmasis šių būrys pasirodė vos įvažiavus į Neringos savivaldybės administruojamą Kuršių nerijos nacionalinio parko dalį. Keli žmonės ant ledo matėsi ties Juodkrante ir Pervalka.
Didžiausia jų „populiacija“ visą savaitgalį buvo ties Preila, kur į nerštavietes Nemuno žemupyje plaukiančios stintos kibo geriausiai. Vakar ryte čia, apie puskilometrį nuo kranto, žvejojo keli šimtai poledinės žūklės gerbėjų.
Jau namo į Kupiškį besiruošiantis Virginijus sakė per naktį sugavęs 220 stintų.
„Per naktį ant ledo suskaičiavau per 30 palapinių. Dažniausiai vienas žvejys pagauna apie tris ar šešis kilogramus stintų. Tikrai tuos 300 kilometrų nuo namų iki čia važiuojame ne tik dėl stintų. Jei galvotume tik apie žuvį, tai jos nusipirktume prekybos centre“, - tikino Virginijus, jam pritarė ir kartu atvykę Aivaras bei Virgilijus.
Kartu su vyru ant ledo savaitgalį leido ir iš Panevėžio atvykusi Aida.
„Atvažiavome šeštadienį ir apsistojome Juodkrantėje. Aš visą dieną čia nešalsiu. Pabūsiu valandėlę ir man užteks. Tegu vyrai žvejoja vieni“, - šypsojosi panevėžietė.
Ne vienas iš „Respublikos“ kalbintų žvejų laimikiu nesiskundė. Tuo labiau kad stintos kibo daug geriau nei kelerius pastaruosius metus, jau nekalbant apie pernykščius, kai jos beveik nebuvo. Kai kas džiaugėsi ir apie 15 kg svėrusiu laimikiu. O kam labai pasisekė, tas savaitgalį iš eketės ištraukė ir vėgėlę.
Šaltis nebaisus
Ant ledo kalbinti vyrai nė iš tolo nepriminė tų laikų, kai pagrindinis žvejo drabužis buvo vatinukas, o apavas - veltiniai. Dabar visi vilki specialiais patogiais ir šiltais drabužiais, turi palapines, kuriose šildosi krosnelėmis arba žvakėmis.
Tad šaltis žvejams nebaisus. Nors jie patys prisipažįsta, kad jis galėtų būti ir mažesnis.
„Sėdi sau palapinėje prie žvakių ir žvejoji. Aišku, čia ne Norvegija, kurioje tik užmeti meškerę ir tik spėk traukti. Bet vis tiek malonumas nemažas. Svarbiausia, kad pailsi galva ir užmiršti visus rūpesčius“, - teigė iš Jurbarko atvykęs Sigitas.
Kalbinti žvejai neslėpė, kad beveik visi jie šildosi ir „iš vidaus“. Tačiau dievagojosi, kad laikosi saiko - po 50 gramų „ugninio vandens“ kas valandą.
Ar tai tiesa, nepatikrinsi. Tuo labiau kad visi žino, jog tikras žvejys visada viską mėgsta pagražinti.
Tačiau bent vakar tarp tų kelių šimtų ties Preila žvejojusių vyrų nebuvo matyti nė vieno šlitinėjančio ar vos pastovinčio ant kojų.
Tiesa, Neringos parduotuvėlių pardavėjos tikino, kad savaitgalį alkoholio pardavimas labai smarkiai išauga.
Nelaimių išvengta
Kuršių marias šiuo metu dengiančio ledo storis siekia apie 20 centimetrų, tad įlūžti pavojaus nėra.
Apskritai praėjęs savaitgalis ant marių ledo buvo ramus. Kalbėta tik apie vieną vyrą, kuris neva nušalo pirštus.
Vienas žvejys ant Kuršių marių ledo per pūgą pasiklydo praėjusį penktadienį. Kol jo pagalbos prašymo sulaukusios specialiosios tarnybos organizavo gelbėjimo operaciją, vyras sutiko kitą žvejį, kuris jam ir padėjo rasti kelią į krantą.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
