Gyventojai turi galimybių už šilumos energiją mokėti mažiau ir nemokėti už neteisėtai, viso daugiabučio sąskaita kaimynų sunaudojamą šilumą, tačiau dažnai nežino savo teisių arba vangiai jomis naudojasi.
Apie tai Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatyva antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje-diskusijoje "Ar mokestis už šildymą daugiabutyje yra prievolė?" kalbėjo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Energetikos departamento direktorius Edvinas Pabrinkis, AB "Kauno energija" vykdomasis direktorius Stanislovas Karčiauskas ir žalgirietis Darius Gimžauskas.
Diskusijos video įrašą galite pažiūrėti čia: (1 dalis); (2 dalis).
"2008 m. statistikos duomenimis, vidutinės mėnesio išlaidos už komunalines paslaugas yra 312 litų. Iš jų 213 litų yra už šilumą, trečdalis mokesčių tenka šilumai. Be abejo, tai yra pati skaudžiausia tema. Kitas dalykas, ar ta kaina yra pagrįsta ir ar ji teisingai išdalinama namo gyventojams", - sakė V. Poderys.
E. Pabrinkis teigė, kad už šilumą, kaip ir už bet kurią kitą paslaugą, reikia atsiskaityti, tačiau paslauga turi būti teikiama tinkamos kokybės.
"Tam turi būti įrengti apskaitos prietaisai, kurie matuotų šilumos kiekį. Tačiau didžiausios problemos - dėl bendrųjų patalpų šildymo. Ir mūsų tarnyba dažnai sulaukia skundų, klausimų, kodėl reikia mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, nors butas yra atsijungęs nuo centralizuoto šildymo.
Tačiau teisės aktuose nurodyta, kad prievolė išlaikyti namą ir mokėti už šilumą teikiama ne tik individualioms, bet ir bendro naudojimo patalpoms, yra privaloma visiems bendraturčiams", - aiškino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Energetikos departamento direktorius.
Tačiau žalgirietis D. Gimžauskas akcentavo, kad pasitaiko atvejų, kai gyventojas įsirengia atskirą šilumos apskaitos prietaisą, bet naudojasi bendra daugiabučio šildymo sistema. Tokiu atveju už dalį jo suvartojamos šilumos energijos turi mokėti visi namo gyventojai.
"Kauno energijos" vykdomasis direktorius S. Karčiauskas teigė, kad daugiabučio gyventojai turi teisę susitarti dėl šilumos paskirstymo metodo.
"Jeigu jie nusprendžia, kad šiluma tarp butų pasiskirsto skirtingai, nei tai yra reglamentuota teisės aktuose, jie gali tai įteisinti ir mokestis bus paskirstytas taip, kaip yra norima", - sakė S. Karčiauskas.
V. Poderys pripažino, kad būna, jog gyventojai įsirengia šildomas grindis ar papildomą radiatorių sekciją, tačiau neturi atskiro apskaitos prietaiso.
"Už tai, ką papildomai gauni ką nors įsirengęs arba išplėtęs, moka kiti. Kitaip sakant, tu vagi. Tai yra problema", - kalbėjo jis.
S. Karčiauskas aiškino, kad tokius atvejus turėtų sužiūrėti šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojai, kuriuos samdo daugiabučių namų bendrijos arba pastatų administratoriai.
"Jeigu šilumos tiekėjas išlaiko tiekimo parametrus iki pastato sienos, tai toliau visus šilumos paskirstymo reikalus gali pagadinti prasta vidaus šildymo sistemos priežiūra ar bloga sistemos techninė būklė.
Šilumos tiekėjui vesti technines diskusijas su kiekvienu vartotoju atskirai yra labai sudėtinga. Sakyti, kad už tai atsakingas tik šilumos tiekėjas, yra neteisinga", - aiškino "Kauno energijos" vykdomasis direktorius.
Tačiau V. Poderys sakė, kad daug problemų kyla, kai prižiūrėtojams reikia patekti į butą ir patikrinti, kaip vartojama šilumos energija. Dažnai gyventojai prižiūrėtojų tiesiog neįsileidžia, nors, anot E. Pabrinkio, įstatymai įpareigoja tai padaryti.
Visi diskusijos dalyviai sutarė, kad sprendžiant šias problemas pritrūksta ir pačių gyventojų aktyvumo, o dažnai gyventojai net nežino savo galimybių.
"Šilumos tiekėjų pareiga yra aktyviai informuoti gyventojus apie tai, kokios yra galimybės, ką galima rinktis", - sakė E. Pabrinkis.
V. Poderio teigimu, tik 17 proc. daugiabučių turi įkūrę gyventojų bendrijas ir išsirinkę jų pirmininkus, kurie atstovautų gyventojų interesams. Priešingu atveju, daugiabučio priežiūrą savivaldybės priverstinai atiduoda administratoriams, o jų kvalifikacija, pasak V. Poderio, dažnai būna labai žema.
