Šiemet labiau baiminamasi ne potvynio, o ledonešio grėsmės. Svarstoma galimybė panaudoti iki šiol Lietuvoje netaikytą praktiką - tam tikrose vietose išsprogdinti ledų sangrūdas.

"Specialistai dar turės įvertinti, ar tikrai būtina griebtis sprogmenų ir kiek tai žalinga gamtai. Užsienyje tokia praktika taikoma. Pavyzdžiui, Baltarusijoje saugodami tiltus jau keliose vietose sprogdino ledus", - Klaipėdoje vykusiame išvažiuojamajame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje pirmadienį sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Visi specialiųjų tarnybų atstovai pabrėžė, pasak ve.lt, kad šiemet ypač storas ledo sluoksnis, didelė sniego danga ir gilus įšalas. Tad jei prasidėtų smarkus atšilimas, galima tikėtis tokio pat stipraus potvynio, koks buvo 1994 metais.

"Negerai, kad jau potvynis prasidėjo aukštupyje. Marios dar sukaustytos ledo, o vanduo jau veržiasi, Tad susidarė dvigubas ledo sluoksnis. Be to, šiemet įšalas vietomis siekia net iki metro", - komentavo Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romas Renčeliauskas.

Specialistai labiausiai baiminosi prasidėsiančio ledonešio. Prognozuojama, kad ledų sangrūdos šiemet gali būti ypač didelės. Dėl to vanduo negalės pratekėti ir prasidės potvynis. Be to, specialistai prisiminė atvejus, kai pajudėjusios ledų sangrūdos šluoja viską iš eilės - medžius ir namus.

Vienas iš galimų metodų ištirpinti ledų sangrūdas - barstyti jas durpėmis. Tačiau esą efektingiau būtų jas išsprogdinti. Iki šiol aplinkosaugininkai priešindavosi tokiems pageidavimams.

Nors visi specialiųjų tarnybų atstovai tikino, kad potvyniui pasiruošta, tačiau neslepiama, kad lėšų šiemet tam skirta minimaliai.

Be kita ko, akcentuota, kad potvynio zonoje gyvenantys žmonės buvo raginami evakuotis iš anksto, tačiau nė vienas jų nesiryžo tokiam žingsniui. Taip pat potvynio zonų gyventojai nesutinka keisti savo gyvenamosios vietos į saugesnę.

Potvynių metu kol kas dar nėra žuvęs nė vienas potvynio zonos gyventojas.