Vaikų darželiai vilioja tėvus skambiomis frazėmis, įmantriausiomis ugdymo programomis ir aukštomis pedagogų kvalifikacijomis, tačiau kai ateina laikas registruoti vaiką į darželį, tėvai dažniausiai išgirsta tik vieną frazę - nebėra vietų. Net 80 procentų Vilniaus valstybinių darželių yra perpildyti, todėl tiems, kas neturi galimybių kas mėnesį mokėti po tūkstantį litų ir daugiau už privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, belieka rinktis darželį toli nuo namų ir taikytis su kasdieniu laiko švaistymu transporto grūstyse, važiuojant pasiimti savo vaiko.
Miestuose darželiai perpildyti
Viena pagrindinių valstybinių darželių problema - per didelės grupės. Net 80 procentų valstybinių darželių Vilniuje yra perpildyti. Remiantis teisės aktais, lopšelio grupėje turi būti ne daugiau kaip 15 vaikų, darželio - ne daugiau kaip 20. Deja, nepatekus į darželį šalia namų, ne vienai mamai savo vaiką kasryt tenka vežioti į darželį toli nuo namų ar nuo darbovietės. O netikėtai vaikui susirgus tėvai neturi galimybės greitai atvykti į darželį.
Anot specialistų, šią problemą darželiai bando spręsti netinkamu būdu - priimdami daugiau vaikų negu leidžia teisės aktai. „Taip skriaudžiami ir vaikai, ir pedagogai, ir tėveliai. Tačiau ši problema yra tik didžiuosiuose miestuose. Regionuose turime kitą problemą - ikimokyklinio ugdymo naudos suvokimo trūkumą“, - pasakojo švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Laimutė Jankauskienė. Anot jos, yra savivaldybių, kuriose vaikų darželių lankomumas siekia vos 40 procentų.
„Visoje Europoje rekomenduojama, kad bent kelias valandas per savaitę vaikus ugdytų profesionalai. Labai svarbu apie tai kalbėti. Regionuose vyrauja didelis nedarbas, todėl tėveliai kartais mano, kad geriau pinigų neleis ir vaiką laikys iki mokyklos namie. Tai nėra gerai. Sprendžiant šią problemą, norėtųsi didesnio savivaldybių aktyvumo surandant tuos vaikus ir sužinant priežastis, kodėl jie nelanko ugdymo įstaigų“, - kalbėjo L.Jankauskienė.
Valstybinis ar privatus?
Miestuose, kur valstybiniai darželiai yra perpildyti, tėvams siūloma alternatyva - vesti vaiką į privatų darželį. Tiesa, už jį teks pakloti penkeriopai didesnę sumą negu valstybiniame darželyje. Valstybinė ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaiga kainuoja apie 200 litų, privati - apie tūkstantį. Ką vaikai gaus už tokius pinigus? „Sąlygos skiriasi, materialinės galimybės skirtingos, tačiau tikrai nėra taip, kad valstybiniame darželyje vaikai yra tik prižiūrimi, o ne ugdomi. Tiek vienur, tiek kitur vykdomos ugdymo programos“, - sakė L.Jankauskienė.
Privatūs darželiai Lietuvoje pradėjo steigtis vos prieš keletą metų, todėl kol kas jokių lyginamųjų tyrimų atlikta nebuvo. „Mūsų bendra praktika rodo, kad privatus darželis Lietuvoje siejamas su kokybe. Kitose šalyse yra kitaip. Pavyzdžiui, Airijoje privatūs darželiai yra skirti vaikams nuo gimimo iki trejų metų, juose nėra jokių reikalavimų nei dėl pedagogų kvalifikacijos, nei dėl programų, tai daugiau priežiūros institucijos“, - pasakojo vyriausioji specialistė.
Lietuvoje visuomenė privatų darželį sieja su kokybe. Ar tai pasiteisina, kol kas nežinoma. „Be abejo, privatūs darželiai turi galimybę pasiūlyti įvairesnę programą, ugdymą ne tik grupėje, bet ir kitose erdvėse, įvairesnius patogumus, neapsiriboja veikla darželio patalpose. Gal ir pedagogų saviraiškai yra daugiau galimybių, motyvuojanti aplinka“, - svarstė L.Jankauskienė, tačiau netvirtino, kad vienur vaikų ugdymo programos geresnės, kitur prastesnės.
Ugdymo programų įvairovė
Tai kokią ugdymo programą tėvams pasirinkti, jei tam yra galimybė? Šiuo metu Vilniuje yra 125 darželiai ir 15 darželių-mokyklų, juos lanko daugiau nei 31 tūkst. vaikų. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė L.Jankauskienė pasakojo, kad svarbiausia renkantis vaikų darželį įsigilinti, kokią ugdymo programą jis siūlo.
„Ikimokyklinės įstaigos parengia ugdymo programas pagal ministro nustatytus programų rengimo kriterijus. Darbuotojai įvertina savo įstaigos kultūrinį, kalbinį, socialinį kontekstą, atkreipia dėmesį į tai, kokios šeimos lankys, kokie jų poreikiai, kokie vaikai, kokie to regiono ypatumai. Juk programos kur nors pajūryje ir Akmenėje bus skirtingos, nes kitokia aplinka, o ją galima puikiai panaudoti ugdymo tikslams“, - sakė specialistė. Ugdymo programos kuriamos į pagalbą pasitelkiant ne tik tėvus, bet ir vaikus.
Jos dažniausiai pristatomos vaikų darželių interneto puslapiuose. Jų yra tiek, kiek yra įstaigų, todėl tėvai turėtų gerai tuo pasidomėti. „Programos yra labai įvairios. Pavyzdžiui, kai kurie darželiai vykdo sveikos gyvensenos ugdymo programas, kiti remiasi Valdorfo ar M.Montesori idėjomis. Reikėtų pažiūrėti, kad jos neprieštarautų šeimos filosofijai, vertybėms“, - pasakojo L.Jankauskienė.
Pažeidinėjamos higienos normos
Dar vienas dalykas, į kurį tėvai turėtų atkreipti dėmesį - higienos sąlygos darželyje. Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Montvilienė kasdien susiduria su tėvų skundais. „Tėvai labai mėgsta skųstis, vieni skundai pasiteisina, kiti ne“, - šypsojosi specialistė. Vienas pagrindinių reikalavimų darželiams yra turėti higienos pasą, deja, net 30 procentų vaikų darželių Vilniuje jų neturi.
Dar viena problema - netinkama temperatūra darželio patalpose. „Numatyta, kad žaidimų kambaryje turi būti 20-23 laipsniai šilumos, miego kambaryje 18-23, tačiau ypač žiemą gauname daug skundų, kad temperatūra nepakankama. Kadangi temperatūrą reguliuoja atskira savivaldybės įmonė, o ne patys darželiai, savaitgaliui šildymas sumažinamas, atėjus pirmadienį iš ryto iš tiesų būna šalta“, - pasakojo V.Montvilienė.
Kiti nusiskundimai labai įvairūs: trūksta patalynės, nėra šildymo prietaisų apsaugos, darželio teritoriją juosia per žema tvora, neuždengtos smėlio dėžės. Vyriausioji specialistė džiaugėsi, kad bent jau dėl maisto daug nusiskundimų nesulaukia. „Maistas darželiuose yra gana geras. Dietologai prižiūri racioną, todėl skundų jei ir būna, dažniausiai jie nepasitvirtina“, - pasakojo V.Montvilienė.
Vaikų darželis ar auklė
Dar vienas pasirinkimas jauniems tėvams - nevesti vaiko į darželį, o samdyti auklę. Tačiau psichologė Viktorija Grigaliūnienė teigia, kad vaikui darželį lankyti būtina ir visapusiškai naudinga. „Vaiko asmenybės pamatas formuojasi iki trejų metų. Iki to amžiaus jam labai gerai būti su artimaisiais - tėvais ar seneliais. Nuo trejų metų vaiko socializacija didėja, natūralu, kad jis privalo bendrauti su aplinkiniais, turi būti ugdomas jo socialinis prisitaikymas. Jis turi mokytis dalytis, pakovoti, pasakyti savo nuomonę“, - pasakojo psichologė.
Kitas variantas, kai vaikas neina į darželį, bet savaitgaliais ar vakarais yra vežiojamas į įvairius ugdymo būrelius. Tai, anot specialistės, daug geriau negu apskritai vaiką iki mokyklos auginti namie. „Tėvai mano, kad jų atžala pradės eiti į mokyklą ir tada išmoks tų bendrų taisyklių. Tačiau septintieji metai yra vaiko asmenybės kriziniai metai, kai pradeda formuotis moralinė raida, atsiranda pareigos jausmas, meilės supratimas. Kai jis pakliūva į naują aplinką, negana to, kad turi atlikti pareigą, mokytis, jis dar susiduria ir su adaptacine krize. Tai labai didelis krūvis vaiko psichikai“, - teigė psichologė. Pasak jos, vaikui iš darželio prisitaikyti prie naujų žmonių yra daug lengviau, nes jis jau žino, kaip bendrauti, kaip pažinti kitus.
Tačiau kaip padaryti, kad eiti į darželį vaikui būtų smagu. „Vaikai labai jaučia mamos emocijas. Jei mama šypsosi, bet viduje nerimauja, vaikas supras. Todėl visada sakau mamoms, kad vaikas vedamas į darželį verkia, nes pati mama yra neužtikrinta. Ji įleidžia vaiką pro duris ir trūkčioja pirmyn atgal arba pati braukia ašarą. Būtų labai gerai, kad bent pusmetį į darželį lydėtų tėtis. Nes jausdamas, kad mama nerimauja, vaikas jaučiasi nesaugus“, - pasakojo V.Grigaliūnienė.
Kaip pasirinkote darželį savo vaikams?
Loreta Sungailienė, televizijos laidų vedėja:
Rinkomės pagal gyvenamąją vietą, kad būtų arčiau. Laimė, pakliuvome į grupę, kurioje buvo integruota Valdorfo pedagogika ir metodika, buvau labai patenkinta, sužavėta, tėveliai labai draugiškai sugyveno. Nors svarstėme įvairius variantus, apsistojome ties valstybiniu darželiu. Su aukle mano mergaitė buvo iki trejų metų. Dabar, kai grįžau į darbą, pusantrų metų mažylį prižiūri auklė, paskui rinksimės darželį.
Laura Imbrasienė, televizijos laidų vedėja:
Sūnų į darželį buvau pasiryžusi vesti nuo pusantrų metų, bet leidau nuo dvejų su puse. Tuomet darželį dar reikėjo rinktis pagal gyvenamąją vietą, todėl vedėme į „Žolynėlį“. Ten yra baseinas, su vaikais dirba logopedai. Buvau girdėjusi gerų atsiliepimų. Be to, jis sujungtas su kitu darželiu, kurį lanko vaikai, sergantys cerebriniu paralyžiumi. Tad pamaniau, kad vaikui bus naudinga pamatyti tuos, kurie turi tam tikrų problemų. Man patiko auklėtojos. Dar ir dabar sūnus jas atsimena.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“
