Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Šalčio išdaigas jau pradeda jausti ir vandens telkinių gyvūnija. Žuvys ėmė dusti. Tad žvejams pats metas ne tik meškeres į eketę merkti, bet ir pasiraitojus rankoves gelbėti žuvis.
Eketės nepadės
Nuosavoje valdoje Kaišiadoryse vandens telkinį prižiūrintis inžinierius Raimundas Jocys šįmet įsigijo orpūtę. Šis prietaisas padeda jam gelbėti po ledu dūstančias žuvis. “Žuvys man turėtų būti dėkingos - kaip dėl jų stengiuosi. Vien eketę iškirsti, manau, nepakanka”, - įsitikinęs kaišiadoriškis.
Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis patikino, kad Raimundas elgiasi būtent taip, kaip ir reikėtų.
“Kirsti eketes - jau atgyvenęs dalykas, - pridūrė jis. - Geriausia priemonė padėti deguonies badą išgyvenančioms žuvims - orpūtės. Tiesa, jos tinkamos tik mažesniems vandens telkiniams. Jeigu jis didesnis nei 10 hektarų, net stengtis neverta. Iš tokių žuvis reikėtų susemti ir perkelti į kitą, daugiau deguonies turintį, tvenkinį.”
Pavojaus ženklai
Anksčiau manyta, kad pakanka nuo ledo nuvalyti sniegą. Tada esą pagerėja augmenijos fotosintezė (gavę šviesos vandens augalai išskiria deguonį), ir vandenyje savaime atsiranda daugiau deguonies. “Bet paaiškėjo, kad žiemą augalai deguonies išskiria labai nedaug, taigi pagalba gyvūnijai būtų per menka”, - patikslino A.Pranaitis.
Kai visos pastangos perniek ir žuvys pradeda dusti, žvejams mėgėjams leidžiama darbuotis su meškerėmis rankose. Tai geriau nei nugaišusiomis žuvimis užteršti telkiniai.
Ar vandens gyventojams netrūksta deguonies, seka ir tikrina patys telkinių savininkai. Tiesa, ne visi žino, kada laikas raitytis rankoves. Iš ko spręsti, kad jau metas skubėti žuvims į pagalbą?
“Iškirtus eketę netrukus joje pasirodantys vabaliukai, lervos ir kiti smulkieji bestuburiai - pirmas apie pavojų įspėjantis ženklas. Antra, nuo vandens sklinda nemalonus, tarsi puvėsio, kvapas. O jei jau ir žuvys vos ne ropščiasi iš eketės - visai blogai”, - paaiškino rezervato direktorius.
Bet gamtininkas įspėjo, kad žvejams toks lengvas laimikis neturėtų kelti džiaugsmo - pridususios žuvys maistui netinka.
Leisgyvės žuvys - ne maistas
“Ne iš gero gyvenimo žuvys kyla į vandens paviršių, lenda žvejui tiesiai į rankas. Tai rodo, kad žuvies organizmas - apnuodytas, kad jam trūksta deguonies. Tokios žuvies net katė neėstų, - įspėjo A.Pranaitis. - Žmogaus ji nenunuodys, bet naudos organizmui - jokios. Todėl geriausia tokias žuvis sugaudyti ir suleisti į daugiau deguonies turintį vandens telkinį. Ten jos bemat atsigaus.”
Jei ežeras ar kitas vandens telkinys - valstybės, jo gyvūnija privalo pasirūpinti regioninių aplinkos apsaugos agentūrų darbuotojai. Jų pareiga - organizuoti žuvų perkėlimą.
“Bet jei žuvys dūsta nemasiškai, nemanau, kad tai - labai didelė tragedija gamtai. Kiekvieną žiemą dalis žuvų uždūsta. Tai natūrali atranka - išgyvena stipriausieji, žūsta silpniausieji”, - gamtos dėsnius priminė gamtininkas.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
