Valstybės kontrolė pirmą kartą patikrino, kaip šalies vidaus vandenyse atkuriami žuvų ištekliai ir kaip jie saugomi. Nors sakoma, kad vandenyje teisybės nėra ko ieškoti, auditoriai, pasirausę dokumentuose, skelbia surinkę įrodymų, kad žuvininkystės sektoriuje yra nemažai taisytinų dalykų.
41,5 milijono litų - tiek lėšų per ketverius metus buvo skirta žuvų ištekliams atkurti šalies vidaus vandens telkiniuose. Už šiuos pinigus turėjo būti dirbtinai veisiamos žuvys, žuvų prileidžiami ežerai, tyrinėjami jų ištekliai, gerinamos migracijos sąlygos, išlaikoma Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, jos klerkų transportas. Audito rezultatai skelbia: teisės aktų pažeidimų - daugybė.
Sprendė iš ataskaitų
Tiesa, Valstybės kontrolė neįvertino, kiek pinigų dėl prasto ūkininkavimo paleidžiama vėjais. „Mes turėjome remtis tik dokumentais ir ataskaitomis“, - sakė VK 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė.
Vienas pagrindinių auditorių priekaištų žuvininkams - ežeruose įveisiamos žuvys neatsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, ankstesniais metais atliktus žuvų įveisimo darbus ir neturint duomenų apie žuvų išteklių būklę.
Antai pernai mokslininkai rekomendavo įveisti žuvis 96 vandens telkiniuose, bet buvo įveista tik 28.
„2008-2011 m. iš 170 vandens telkinių 121 buvo įveistas pagal verslines arba licencines normas, nors daugelyje jų buvo vykdoma mėgėjiška žūklė. Įveisiant valstybinius telkinius pagal mėgėjiškai žūklei taikomas normas buvo galima papildomai įveisti nuo 1,6 iki 10 kartų didesnį plotą“, - sakoma audito išvadose.
R.Masiulionienė apgailestaudama prisipažino turinti mažai vilties, kad po audito išvadų kas nors iš esmės šioje sistemoje pasikeis: „Kai mes klausėme, kodėl yra tokios žuvų įveisimo normos, kodėl padaryta taip, o ne kitaip, dažniausias atsakymas buvo - todėl“.
Paaiškins visuomenei
Vakar Žuvininkystės departamento Žuvivaisos skyriaus vadovas Valdas Gečys „Respublikai“ tvirtino, kad VK medžiaga „klaidina visuomenę“ ir departamentas rengia atsakymą.
V.Gečys pripažino, kad VK audito medžiagoje yra reikšmingų pastabų, tačiau esą kai kurios išvados reikalauja paaiškinimo. Nes esą antraip atrodys, kad Žuvininkystės departamente kas kam šauna į galvą, tas tą ir daro.
Pasak V.Gečio, žuvų įveisimas ežeruose vyksta derinant su mokslininkais. Esą audito išvadose minimi išimtiniai atvejai, kuriuos žino ir patys mokslininkai, į jų rekomendacijas buvo atsižvelgta rengiant žuvivaisos strategijos metmenis iki 2010-ųjų ir iki 2015-ųjų.
„Galų gale visi mokslininkai, rengdami žuvų įveisimo strategiją, visada dalyvauja tarpžinybiniuose pasitarimuose ir nė karto nebuvo mums priekaištų, kad mes padarėme savaip. Rengiamas projektas aptariamas su mokslininkais, Žuvininkystės departamentu, aplinkosaugininkais, saugomų teritorijų specialistais, visos pastabos grįžta ir iš naujo peržiūrimos. Kitaip projektas nebūtų virtęs programa“, - teisinosi skyriaus vadovas.
O kaip atsitinka, kad už valstybės pinigus žuvys įveisiamos ežeruose, kurie išnuomojami arba juose leidžiama verslinė žvejyba?
Tokie kuriozų, pasirodo, atsiranda todėl, kad Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija yra skirtingose planetose. Žuvininkai, pasak V.Gečio, nenuomoja ežerų ir nedalija leidimų verslinei žvejybai. Departamentas teturi Aplinkos ministerijos sąrašą telkinių, kuriuose reikia įveisti žuvis.
„Sakysime, įveisiame žuvis pavasarį, o staiga vasarą tas telkinys jau yra išnuomotas. Kontrolė automatiškai tą užfiksavo. Taip, tokių atvejų yra, bet tai kontroliuoja Aplinkos ministerija. Nėra taip, kad kažkas išsinuomojo, o mes įveisėme žuvis. Tai greičiau nesusipratimas, nesusikalbėjimas. Tokių vandens telkinių gal apie 10“, - sako V.Gečys ir pripažįsta, kad su Aplinkos ministerija ryšiai galėtų būti ir glaudesni.
Tiesa, jis sutiko, kad Vyriausybės nutarimu yra nustatyti ežerai, kurių dalis yra išnuomota, ir juos bus įveista retų rūšių žuvų.
Kaip pažeidimą VK nurodė tai, kad Žuvininkystės departamentas įveisia žuvis ir mažesniuose nei 50 ha vandens telkiniuose. V.Gečys sako, kad tokių rekomendacijų nepaisyta sąmoningai, nes Lietuvoje ežerai pagal dydį išsidėstę netolygiai.
„Jeigu paisysime 50 ha ribos, Suvalkijos, Klaipėdos krašto, Žemaitijos ežeruose nebus įveista žuvų, nes tuos kraštuose ežerų nedaug, o didesni ežerai yra išnuomoti“, - sakė V.Gečys.
Žuvininkai tvirtina, kad jiems daug paprasčiau įveisti žuvis tik Kuršių mariose, didžiuosiuose ežeruose, o ne apvažiuoti 100 telkinių visoje šalyje.
Kad nebūtų nukrypimų nuo programų, Žuvininkystės tarnyba siūlo nuo kitų metų į planus įtraukti rezervinius ežerus, kuriuose būtų veisiamos žuvys, jeigu veislynuose išsiristų daugiau mailiaus. Nes laikyti ir maitinti žuvytes - brangu.
Saugoti išteklius - prabanga
Auditoriai taip pat konstatavo didelę žuvų išteklių apsaugos bėdą.
2008-2011 m. aplinkosaugininkai iš brakonierių konfiskavo 2368 tinklus, jų bendras ilgis - 154 kilometrai.
Vandens telkinius turi prižiūrėti regionų aplinkos apsaugos departamentų gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai. Auditorių nuomone, gyvūnijos sargų pernelyg mažai. Vienam jų tenka iki 100 tūkst. ha, iš jų - iki kelių tūkstančių ha vandenų. „Pabandykite kovoti su brakonieriais, kai iki ežero inspektoriui tenka važiuoti 70-90 kilometrų“, - liūdną padėtį konstatavo VK departamento direktoriaus pavaduotoja R.Masiulionienė.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
