Kolekcininkas ramybės neturi ir po mirties

Garsus sostinės kolekcininkas 82 metų L.Kiauleikis mirė praėjusių metų spalį. Jam artimi žmonės teigė, kad žmogus nebeatsigavo paūmėjus skrandžio opai, o tam įtakos esą turėjo pernai vasarą jo namus užklupusi nelaimė.

Nukrito buto lubos

2009-ųjų liepos pradžioje kolekcininką ir jo žmoną Živilę Kiauleikienę sužalojo ir moraliai sukrėtė staiga nukritusios didžiojo kambario lubos. Abu šeimininkai buvo sužaloti - labiausiai nukentėjo ponia Živilė, ji buvo gydoma ligoninėje.

Tuomet nuolaužos palaidojo ir gausybę antikvarinių daiktų, kuriuos L.Kiauleikis buvo įvertinęs net 600 tūkst. litų.

Kolekcininkas itin gailėjosi dalies nepataisomai sugadintos senovinių laikrodžių kolekcijos, kurią ketino padovanoti Valdovų rūmams.

Ramybės erdviuose Kiauleikių namuose Vilniaus centre, kur liko gyventi į lauką jau beveik neišeinanti, ligota Ž.Kiauleikienė, nėra ir šiandien.

Įkalbėjo anūkas

Prieš dvi savaites per tris vakarus iš čia buvo išneštos avarijos nepažeistos vertybės. Įvykį tiria policija. Vagystė tai ar melagingas išsigalvojimas?

“Respublikos” žurnalistams atsargiai duris atvėrusi 84 metų Ž.Kiauleikienė patvirtino, kad galybę jos vyro saugotų relikvijų nusprendė parduoti jos anūkas Adomas, prieš 14 metų mirusio Kiauleikių sūnaus Maksimo sūnus.

“Taip, buvo atvykęs anūkas, sakė norįs nusipirkti automobilį, - pasakojo Ž.Kiauleikienė. - Pagalvojome, kad reikia kai kurias senienas parduoti, todėl Adomas antikvarinių vertybių turgelyje susirado pirkėją, tokį Kazimierą.

Aš nežinojau, koks tai sandėris, todėl nesikišau, bet tas pirkėjas buvo labai įžūlus. Nors gulėjau savo lovoje, prastai jaučiausi, jis net neklausė manęs, ką galima pasiimti. Anūkas irgi neklausinėjo. Leidau, nes maniau, kad tų daiktų čia jau per daug.

Neturiu jokių pretenzijų Adomui, bet aš nežinojau, kad čia buvo ir Ermio daiktų. Dėl to labai gailėjausi, bijojau, kad Ermis manęs neišvarytų iš namų - kur aš eičiau?”

Ž.Kiauleikienės paminėtas Ermis yra šiaulietis, taip pat kolekcininkas 41 metų Ermenegildas Juras. Su L.Kiauleikiu jį jau apie 20 metų siejo ir draugystė, ir bendras pomėgis rinkti antikvarines vertybes, jomis prekiauti. Šis vyras džiaugėsi, kad savo mokytojo dėka pats tapo žinomu Lietuvoje kolekcininku.

Šiaulietis praėjusį spalį pats finansavo bei rūpinosi mirusio kolekcininko laidotuvėmis - L.Kiauleikis į paskutinę kelionę palydėtas gimtojoje Palangoje.

Būstas - svetimam

E.Juras ir L.Kiauleikis buvo tokie artimi, kad ponas Leonas net testamentu paliko jam savo butą M.K.Čiurlionio gatvėje.

Už tai, kad po Kiauleikių mirties šiauliečiui atitektų apie pusės milijono litų vertės 85 kv.m būstas, ponas Ermenegildas įsipareigojo garbaus amžiaus žmonėms kas mėnesį mokėti rentą.

Ž.Kiauleikienė sakė, kad butas užrašytas svetimam žmogui, o ne anūkui, tikriausiai todėl, kad L.Kiauleikis su Adomu kadaise labai rimtai susipyko ir vėliau kolekcininko sūnaus vaikas šiuose namuose nebepasirodydavo. Konflikto priežasties ji, tikino, nežinanti.

Kol L.Kiauleikis buvo gyvas, E.Juras kas mėnesį rentą įteikdavo grynaisiais - 2500 litų. Kolekcininkui mirus, jo našlei šiaulietis atveždavo po 1500 litų.

Moteris “Respublikai” sakė, kad šių pinigų, pridėjus prie 700 litų pensijos, jai užtekdavo. Tik šią žiemą, kai už šildymą gaudavo apie 900 litų sąskaitas, teko labiau taupyti.

“Čia tik mano kaltė, kad tas pirkėjas su anūku išnešė ne tik senelio (taip žmona vadina L.Kiauleikį - red. past.), bet ir Ermio vertybes, - guodėsi Ž.Kiauleikienė. - Jis buvo prisakęs, kad nieko nepardavinėčiau be jo žinios. Labai gaila tokio buliaus - įspūdingai metalu ir marmuru inkrustuotos dėžės. Manau, tas pirkėjas Kazimieras mumis labai šauniai pasinaudojo. Anūkas pasakojo, kad už pirmą dieną jis gavo tūkstantį litų, vėliau - dar 500, 400 litų. Man jis davė tik 250 litų, nors žadėjo duoti dar...

O juk vien bulius galėjo kainuoti apie 15-20 tūkst. litų. Tas Kazimieras pasiėmė ir tokį didelį rėmą, ant kurio buvo vien sidabro laikrodėliai. Jie - be mechanizmų, neveikiantys, bet iš sidabro. Už tai man davė 40 litų.

Daiktus nešė net tris vakarus ir kai kartą pakilau iš lovos, išgirdau, kaip Kazimieras sako, kad viskas, ką jis pasiima, yra šlamštas. Bet kodėl tuomet žmogus taip stengėsi tą šlamštą greitai išvežti?”

Tūkstančiai laikrodyje

E.Juras savo ir L.Kiauleikio vertybių pasigedo praėjusį šeštadienį, tradiciškai atvežęs pinigus Ž.Kiauleikienei. Šiaulietis iškart iškvietė policiją. Pareigūnai senienų dar pilname bute darbavosi kelias valandas - fotografavo, pildė protokolus.

“Tai labai bjauri istorija. Močiutei (Ž.Kiauleikienei - red. past.) tie vagys sakė, kad vertybes perka, bet kas yra tas Kazimieras, save vadinantis kolekcininku? Buvęs vienos firmelės direktorius, ir tiek, - piktinosi E.Juras. - Močiutė įsileido savo anūką į butą todėl, kad jai buvo pagrasinta, jog kitaip kažkokie vyrai Adomą nudaigos. Davė senam žmogui šiek tiek pinigų, o nešė, ką norėjo”.

E.Juras tvirtino, kad iš Kiauleikių buto buvo išneštas senovinių monetų pilnas stalčius ir didelis medinis laikrodis, kuriame šiaulietis buvo paslėpęs 80 tūkst. litų suniokoto būsto remontui. Paklaustas, kodėl pinigus laikęs ne bankuose, ponas Ermenegildas teigė jais nepasitikintis.

“Kitą savaitę esu užsirašęs į priėmimus pas policijos generalinį komisarą Vizgirdą Telyčėną ir vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį. Tų vertybių vagių taip negalima palikti ramybėje, - “Respublikai” sakė E.Juras. - Gali pasikartoti Vlado Belecko (V.Beleckas - iki gyvos galvos kalėti už kauniečio kunigo ir kolekcininko Ričardo Mikutavičiaus nužudymą nuteistas kaunietis - red. past.) istorija, nes nebaudžiamumas gimdo kitą nebaudžiamumą.

O močiutė labai bijo dėl savo anūko, todėl apie tuos vagis visos tiesos garsiai ir nesako. Bet aš pats jau pradėjau ir savo tyrimą”.

E.Juras įsitikinęs, kad per tris dienas iš Kiauleikių buto-muziejaus buvo išnešta apie 100 tūkst. antikvarinių daiktų, kurių vertė gali siekti apie milijoną litų.

Šiaulietį ypač sukrėtė tai, kad svetimomis senienomis susidomėję žmonės nuo kryžiaus nuplėšė įspūdingo dydžio XVIII a. meistrų sukurtą Nukryžiuotąjį, prie kurio mėgęs melstis L.Kiauleikis.

“Išsipildė Leono žodžiai: jis sakė, kad jeigu jam kas atsitiks, subėgs visa Kiauleikių giminė ir išsitampys vertybes. Planuotas kolekcijos išparceliavimas jau prasidėjo”, - prisiminė E.Juras.

Tačiau ir pats ponas Ermenegildas po atviro pokalbio su “Respublikos” žurnalistu ėmė elgtis keistai.

Ketvirtadienį jis atisakė nusifotografuoti, nes esą yra nesiskutęs ir riebaluota galva. Vakar sutartu laiku viename Šiaulių prekybos centre į susitikimą su fotografu E.Juras taip pat neatvyko. Rado pasiteisinimą ir atsiuntė fotografuotis savo pažįstamą.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"