2 nuotr.Vilniaus valdžia rezga planus įtraukti Kaziuko mugę į UNESCO paveldo sąrašą. Valdininkai nė neabejoja sėkme, mat, jų nuomone, indėnų švilpavimai ar kiniškos prekės puikiai reprezentuoja mūsų tradicijas. Todėl netrukus ruošiamasi atskiesti ir į paveldą įtrauktos Dainų šventės sutartines.
Amatai - kiniški
Užvakar pasibaigusi Kaziuko mugė lankytojams paliko dviprasmiškų įspūdžių. Nepabūgę grūsčių, vilniečiai ir miesto svečiai galėjo pasidžiaugti lietuvišku kulinarijos paveldu, tradiciniais amatininkų darbais. Svečių akį “džiugino” ir ant prekystalių surikiuoti brangesni nei parduotuvėse kiniški rūbai, kinų gaminti suvenyrai bei bižuterija, lenkiška bei baltarusiška kosmetika. Viską vainikavo Peru indėnų skudučiais švilpiniuojamos “Titaniko” bei kitos banalios melodijos. Kai kurie mugėje dalyvavę tautodailininkai atvirai piktinosi, jog tiek jiems, tiek lankytojams šventė sugadinta. Mat savivaldybė žadėjo pasirūpinti, kad mugė bus skirta tik tradiciniams amatams bei prekėms.
Nepaisant to, Vilniaus valdžios atstovai jau garsiai kalba, kad sieks Kaziuko mugę įtraukti į UNESCO nematerialiojo paveldo sąrašą.
“Idėja nėra mano - veikiausiai Gintaro Babravičiaus. Bet aš ją visiškai palaikau”, - tikino Vilniaus vicemeras Vidmantas Martikonis.
Tačiau paklaustas, ar sieks UNESCO ekspertams įrodyti, kad kiniškos prekės ir indėnų peršvilpautos populiarios dainos yra lietuviškas paveldas, V.Martikonis nesutriko.
Ekspertai nepastebės
“Gal kur nors pakampėse ir buvo kiniškų rūbų. Bet visumoje renginys buvo geras. Jei 90 procentų normaliai, o 10 procentų neatitinka, manau, ekspertų sprendimams tai neturėtų įtakos. Ką darysi, laikas keičiasi, ir kartais atsiranda Gariūnų atributikos”, - teisinosi jis.
Nors vicemeras Romas Adomavičius nurodė, jog būtent V.Martikonis rūpinosi, kad mugė būtų tradicinė, pastarasis negalėjo paaiškinti, kodėl kai kurie jos dalyviai buvo šiek tiek nelietuviški. Tačiau jis neatmetė galimybės, kad lygiai taip pat liberaliai būtų galima pažiūrėti ir į UNESCO nematerialiojo paveldo sąraše esančią Dainų šventę.
“Svečio teisėmis galėtų koncertuoti ir rusai ar dar kas. Nors tai ir lietuviška Dainų šventė”, - dėstė jis bei neatmetė, jog iki 10 proc. Dainų šventės dalyvių galėtų pagroti ir kitokią, ne folkloro muziką.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Dirmaitė stebėjosi absurdiškais valdžios siūlymais.
Pamiršo, ką saugoti
“Atlikta palyginamoji analizė: verbos yra kur kas arčiau autentiško dalyko, nei pats turgus. Deja, ne tik tautodailininkai dalyvauja jame. Bet to nesustabdysi - aišku, reikėtų skatinti, kad būtų daugiau tautodailininkų. Bet prekės nebebus vien tik autentiškos, lietuviškos. Net ir verbos dabar chemiškai dažomos. Žinoma, problema, kad lietuviškumas dabar yra tik akcentas. Sunku tikėtis, kad mugė grįš į pradinę stadiją. Medinės rožės - gražu, bet tai nėra autentika”, - apgailestavo ji.
A.Dirmaitė priminė, jog į nematerialiojo UNESCO paveldo sąrašą yra įtraukta Dainų ir šokių šventė, kryždirbystė, ruošiamasi įtraukti ir lietuviškąsias sutartines. Materialusis paveldas - Kuršių nerija, Kernavė bei Vilniaus senamiestis. Tad A.Dirmaitė pasiūlė, jog valdininkai, prieš siūlydami dar ką nors įtraukti, pirmiausia pasirūpintų sparčiai nykstančiu paveldu. Pavyzdžiui, sostinės Senamiesčiu.
“Autentiškumas nyksta. Niekas nesako, kad ir miestas negali keistis. Bet kai atsiranda plastikiniai stoglangiai, stiklinės vitrinos, bokšteliai, išnyksta miesto savitumas. Tai yra problema”, - tikino A.Dirmaitė.
Pinigai nugali tradicijas
Libertas KLIMKA - etnologas:
Problema opi - jau keletą metų stengiamasi sudaryti tokias mugės dalyvių konkurso sąlygas, kad masinių niekdarbių, kiniškų gaminių būtų kuo mažiau. Tai didžiulis rūpestis, nors padaryta nemažai, kad mugė garsėtų rankų darbo gaminiais. Deja, to nepavyksta įgyvendinti, nes konkursą rengti Kaziuko mugę laimėję žmonės nėra tautinio meno specialistai. O ir daugelis prekybininkų deklaruoja, kad atveš tradicinius dirbinius, o iš tiesų atveža visko, ir niekdarbių.
Užbrėžtas tikslas, kad bent 50 proc. gaminių būtų tradiciniai amatininkų dirbiniai. To nepasiekėme. O apie UNESCO paveldą - kita kalba. Reikėtų mugę išgryninti, išvalyti visas šiuolaikines apnašas. Tik tada galima teikti paraišką. Bet miesto savivaldybė yra pardavusi šventės organizavimo teisę įmonei “Concept”. Turėtų būti griežtai užbrėžta, kad perpardavinėtojų nepriimsime. Bet to nepavyksta padaryti, nes organizatoriams mugė “gali likti nepelninga”. Yra įsikūrusi tradicinių amatų asociacija. Ji tam tikrą skaičių vietų šiemet gavo nemokamai. Bet tai buvo labai nelengva iškovoti. Nes firma labiausiai siekia komercinės sėkmės, o mes norime, kad tradiciniai amatai klestėtų. O jei čia galima leisti pardavinėti niekus, galima tada kalbėti ir apie Dainų šventę, kad reikėtų ir čia leisti “čestuškas”.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
