Nespėjo lietuviai nuryti karčios piliulės dėl šią savaitę paskelbtų Norvegijos spaudos kaltinimų, kad jie pavojingiausi šioje šalyje, pateikta dar viena. Britų spauda įspėja, kad per Londono olimpines žaidynes reikės labiausiai saugotis rumunų, lietuvių ir Pietų Amerikos kišenvagių.
Ar tikrai tokia lietuvio kaip vagies ir bandito charakteristika atspindi realybę? Vien Norvegijoje gyvena daugiau kaip 25 tūkst. emigrantų iš Lietuvos. Ar tikrai norvegai lietuvį laiko tik kriminaliniu nusikaltėliu ir juo nepasitiki? Kaunietė Audronė Gudynienė, dirbanti Norvegijoje, su tokia mūsų tautiečių charakteristika nesutinka.
„Ne, - sako A.Gudynienė, - aš tai tikrai nesu susidūrusi Norvegijoje su kokiais nors lietuviais nusikaltėliais. Dirbu Pietų Norvegijoje, maždaug 25 km iki Tionsbergo miesto, tokiame kaimelyje, panašiame į mūsų Nidą. Dirbu šiltnamiuose, kur auginamos gėlės. Dirbu su lietuvių jaunimu ir niekam net minčių nekyla ką nors pavogti. Nei iš savų, nei iš norvegų. Tikrai nesusidūriau su nusikaltėliais. Ir norvegai lietuvius labai gerbia. Sako, kad mes darbštūs, paslaugūs, jokių nesąmonių nekrečiame. Gal ir vyksta kokie nors nusikaltimai kitose vietose. Juk ir tarp norvegų pasitaiko visokių žmonių. Tačiau mūsų kaimelyje tikrai to nėra. Vietiniai su mumis elgiasi labai kultūringai. Ir gerbia, ir dirbti priima. Gal mes patys išsigalvojame, kad lietuviai - didžiausi nusikaltėliai. Norvegiškai nesuprantame, jų laikraščių paskaityti negalime. Jei ką nors apie lietuvius ar Lietuvą rašo, bendradarbiai norvegai patys mums papasakoja. Gal ir apie kitų tautų žmones ką nors gero ar blogo parašo, bet mes, neskaitantys norvegiškai, nežinome. Jei iš tūkstančio žmonių vienas nusikalsta, tai laikraščiai išpučia burbulą ir pasklinda gandai“.
Mokosi lietuvių kalbos
Kaip Audronei sekasi bendrauti su norvegais bendradarbiais? „Puikiai, - atsako A.Gudynienė, - šiltnamyje dirbu su vyresnėmis nei 60 metų norvegėmis. Jos ir lietuviškai jau mokosi kalbėti, ir vaišių man iš namų ar kokį nors rūbą atneša. Norvegai gal ir atsargiai, rezervuotai į mus žiūri, nes skaito savo spaudą, visokių gandų prisiklauso, bet šiaip žmonės geri. Mumis darbdavys pasitiki. Turime raktus nuo visų patalpų. Be to, man patinka, kad norvegai labai tvarkingi. Atrodo, gyvena ne kaimelyje, bet kurortiniame miestelyje. Visi namukai labai stilingi, lentomis apkalti, nudažyti. Gėlės visur. Tiesiog pasaka. Neseniai ilsėjausi Bulgarijos kurorte, tai iškart pajutau skirtumą tarp bulgarų ir norvegų. Pastarųjų naudai. Mes patys išpučiame burbulą, kad norvegai mūsų vengia, baidosi, šalinasi. Mėgsta ten mus. Ir laukia atvažiuojant“.
Ar lietuviai Norvegijoje tarpusavyje bendrauja? Taip, susisiekia. Yra interneto tinklalapis „Lietuvis.no“. Bergeno mieste įsikūrusi Bergeno lietuvių bendruomenė. O ir šiaip mūsų tautiečiai, atsidūrę toli nuo Tėvynės, vieni kitiems padeda. Ir iš oro uosto atvažiuoja pasiimti, ir susirgus pagloboja.
Lietuviai darbininkai nereiklūs
Kad ir ką rašytų Norvegijos spauda, darbdaviai linkę labiau samdyti lietuvius nei kitų tautybių emigrantus. Tarkime, anksčiau šiltnamių savininkai, auginantys daržoves ar gėles, samdydavo žmones iš Lenkijos. Tačiau lenkai, skirtingai nei lietuviai, pareikalavo didesnių algų, geresnio apmokėjimo už viršvalandžius. O lietuviai, anot A.Gudynienės, nereikalauja jokių didesnių teisių, bijo, kad kitą kartą jų nepasikvies dirbti, todėl vietiniams darbdaviams patogesni. Patys norvegai šiltnamiuose dirba nuo 7 iki 15.30 val. Pietauja namie, o į darbą atsineša tik sumuštinių ir vaisių. Lietuviai dirba kasdien po 12 valandų, nors, anot Audronės, niekas jų neverčia. Patys nori daugiau užsidirbti. Ir darbo kultūra čia kitokia. Norvegijoje niekas darbo metu neskambina asmeniniais reikalais savo pažįstamiems ar šeimos nariams į darbovietes. „Čia taip elgtis nemandagu, nepatogu, - paaiškina A.Gudynienė, - darbe turi ne telefonais plepėtis, savo asmeninius reikalus aptarinėti, bet dirbti. Tai mes Lietuvoje savo darbovietėse visokiais asmeniniais reikalais plepame, o Norvegijoje taip elgtis nepriimtina. Jei kas nors iš namiškių paskambina, tai atsiliepi tik per pietų pertrauką“.
Julius PANKA - Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas:
Mano nuomone, jei Norvegijos dienraščiai cituoja aukštą policijos pareigūną, kuris įspėja saugotis lietuvių gaujų, tai nelabai gražiai su mūsų tauta elgiamasi. Tai tautos juodinimas. Norvegija yra pseudotolerantiška valstybė. Jei mūsų spaudoje pasirodytų publikacijos, įspėjančios saugotis čigonų gaujų, iškart mūsų valstybei pripaišytų rasizmą, tautinės nesantaikos skatinimą. O Skandinavijos valstybė laikoma tolerantiška, nors viešai spaudoje žemina mūsų tautą. Ačiū Dievui, pas mus, Lietuvoje, dar neiššaudo jaunimo stovykloje žmonių. Norvegijos visuomenė pati turi daug didesnių problemų, jei sugeba pagimdyti tokį žmogų kaip Breivikas.
Nespėjo lietuviai nuryti karčios piliulės dėl šią savaitę paskelbtų Norvegijos spaudos kaltinimų, kad jie pavojingiausi šioje šalyje, pateikta dar viena. Britų spauda įspėja, kad per Londono olimpines žaidynes reikės labiausiai saugotis rumunų, lietuvių ir Pietų Amerikos kišenvagių.
Ar tikrai tokia lietuvio kaip vagies ir bandito charakteristika atspindi realybę? Vien Norvegijoje gyvena daugiau kaip 25 tūkst. emigrantų iš Lietuvos. Ar tikrai norvegai lietuvį laiko tik kriminaliniu nusikaltėliu ir juo nepasitiki? Kaunietė Audronė Gudynienė, dirbanti Norvegijoje, su tokia mūsų tautiečių charakteristika nesutinka.
„Ne, - sako A.Gudynienė, - aš tai tikrai nesu susidūrusi Norvegijoje su kokiais nors lietuviais nusikaltėliais. Dirbu Pietų Norvegijoje, maždaug 25 km iki Tionsbergo miesto, tokiame kaimelyje, panašiame į mūsų Nidą. Dirbu šiltnamiuose, kur auginamos gėlės. Dirbu su lietuvių jaunimu ir niekam net minčių nekyla ką nors pavogti. Nei iš savų, nei iš norvegų. Tikrai nesusidūriau su nusikaltėliais. Ir norvegai lietuvius labai gerbia. Sako, kad mes darbštūs, paslaugūs, jokių nesąmonių nekrečiame. Gal ir vyksta kokie nors nusikaltimai kitose vietose. Juk ir tarp norvegų pasitaiko visokių žmonių. Tačiau mūsų kaimelyje tikrai to nėra. Vietiniai su mumis elgiasi labai kultūringai. Ir gerbia, ir dirbti priima. Gal mes patys išsigalvojame, kad lietuviai - didžiausi nusikaltėliai. Norvegiškai nesuprantame, jų laikraščių paskaityti negalime. Jei ką nors apie lietuvius ar Lietuvą rašo, bendradarbiai norvegai patys mums papasakoja. Gal ir apie kitų tautų žmones ką nors gero ar blogo parašo, bet mes, neskaitantys norvegiškai, nežinome. Jei iš tūkstančio žmonių vienas nusikalsta, tai laikraščiai išpučia burbulą ir pasklinda gandai“.
Mokosi lietuvių kalbos
Kaip Audronei sekasi bendrauti su norvegais bendradarbiais? „Puikiai, - atsako A.Gudynienė, - šiltnamyje dirbu su vyresnėmis nei 60 metų norvegėmis. Jos ir lietuviškai jau mokosi kalbėti, ir vaišių man iš namų ar kokį nors rūbą atneša. Norvegai gal ir atsargiai, rezervuotai į mus žiūri, nes skaito savo spaudą, visokių gandų prisiklauso, bet šiaip žmonės geri. Mumis darbdavys pasitiki. Turime raktus nuo visų patalpų. Be to, man patinka, kad norvegai labai tvarkingi. Atrodo, gyvena ne kaimelyje, bet kurortiniame miestelyje. Visi namukai labai stilingi, lentomis apkalti, nudažyti. Gėlės visur. Tiesiog pasaka. Neseniai ilsėjausi Bulgarijos kurorte, tai iškart pajutau skirtumą tarp bulgarų ir norvegų. Pastarųjų naudai. Mes patys išpučiame burbulą, kad norvegai mūsų vengia, baidosi, šalinasi. Mėgsta ten mus. Ir laukia atvažiuojant“.
Ar lietuviai Norvegijoje tarpusavyje bendrauja? Taip, susisiekia. Yra interneto tinklalapis „Lietuvis.no“. Bergeno mieste įsikūrusi Bergeno lietuvių bendruomenė. O ir šiaip mūsų tautiečiai, atsidūrę toli nuo Tėvynės, vieni kitiems padeda. Ir iš oro uosto atvažiuoja pasiimti, ir susirgus pagloboja.
Lietuviai darbininkai nereiklūs
Kad ir ką rašytų Norvegijos spauda, darbdaviai linkę labiau samdyti lietuvius nei kitų tautybių emigrantus. Tarkime, anksčiau šiltnamių savininkai, auginantys daržoves ar gėles, samdydavo žmones iš Lenkijos. Tačiau lenkai, skirtingai nei lietuviai, pareikalavo didesnių algų, geresnio apmokėjimo už viršvalandžius. O lietuviai, anot A.Gudynienės, nereikalauja jokių didesnių teisių, bijo, kad kitą kartą jų nepasikvies dirbti, todėl vietiniams darbdaviams patogesni. Patys norvegai šiltnamiuose dirba nuo 7 iki 15.30 val. Pietauja namie, o į darbą atsineša tik sumuštinių ir vaisių. Lietuviai dirba kasdien po 12 valandų, nors, anot Audronės, niekas jų neverčia. Patys nori daugiau užsidirbti. Ir darbo kultūra čia kitokia. Norvegijoje niekas darbo metu neskambina asmeniniais reikalais savo pažįstamiems ar šeimos nariams į darbovietes. „Čia taip elgtis nemandagu, nepatogu, - paaiškina A.Gudynienė, - darbe turi ne telefonais plepėtis, savo asmeninius reikalus aptarinėti, bet dirbti. Tai mes Lietuvoje savo darbovietėse visokiais asmeniniais reikalais plepame, o Norvegijoje taip elgtis nepriimtina. Jei kas nors iš namiškių paskambina, tai atsiliepi tik per pietų pertrauką“.
Julius PANKA - Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas:
Mano nuomone, jei Norvegijos dienraščiai cituoja aukštą policijos pareigūną, kuris įspėja saugotis lietuvių gaujų, tai nelabai gražiai su mūsų tauta elgiamasi. Tai tautos juodinimas. Norvegija yra pseudotolerantiška valstybė. Jei mūsų spaudoje pasirodytų publikacijos, įspėjančios saugotis čigonų gaujų, iškart mūsų valstybei pripaišytų rasizmą, tautinės nesantaikos skatinimą. O Skandinavijos valstybė laikoma tolerantiška, nors viešai spaudoje žemina mūsų tautą. Ačiū Dievui, pas mus, Lietuvoje, dar neiššaudo jaunimo stovykloje žmonių. Norvegijos visuomenė pati turi daug didesnių problemų, jei sugeba pagimdyti tokį žmogų kaip Breivikas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
