1 nuotr.Įmanoma situacija, kai, paskambinus į autobusų stotį ir pasitikslinus, kada išvažiuoja autobusas iš Mažeikių, operatorė jūsų klausia - iš kurių Mažeikių? Atrodo neįtikėtina, bet teisybė tokia - Lietuvoje yra daug Mažeikių, du Pakruojai, bent penkeri Šakiai, trejetas Prienų, du Birštonai ir dar daugiau gluminančių sutapimais vietovardžių. Identiškai vadinamų vietovių gyventojams nuolat kyla įvairių nepatogumų, tačiau daug prasčiau jaučiasi žmonės, kurių kaimas ar gyvenvietė turi dviprasmišką ar net be užuolankų nešvankų vardą.
Nors Lietuva nėra didelė ir čia neturėtų kartotis miestų ar kaimų pavadinimai, galima suskaičiuoti keliolika vienodų vietovardžių. Pavyzdžiui, šalia Birštono miesto galima rasti kitą Birštoną, kuriame gyvena per pusę tūkstančio gyventojų.
Jei naujas pažįstamas prisistatys esąs iš Širvintų, paklauskite - iš kurių. Pasirodo, prie šiaurės vakarinės Širvintų dalies glaudžiasi ir mažasis jo brolis - kaimas pavadinimu Širvintos, o kartu ir 744 jo gyventojai.
Mažeikių - nors vežimu vežk
Bendravardžiai nebūtinai įsikūrę vienas šalia kito, tas dar būtų suprantama. Dar labiau glumina tai, kad vienodai besivadinančias vietoves skiria net šimtai kilometrų.
Pavyzdžiui, už 6 kilometrų nuo Mickūnų, šalia Vilniaus, šaknis įleidę Mažeikiai. Kitus Mažeikius galima rasti Molėtų rajone. Šis kaimo pavadinimas kilo nuo iki 1573 metų buvusio pavadinimo Mažeikiškiai. Mažeikių kaimą galima rasti ir Ukmergės, Telšių, Šiaulių rajonuose. Be abejo, Žemaitijoje yra ir Mažeikių miestas, kuris, priešingai nei jo mažieji broliai, visiems žinomas.
„Mūsų Mažeikiai įsikūrę labai gražioje vietovėje, - „Vakaro žinioms” pasakojo Šiaulių rajono Gruzdžių seniūnijos vadovė Nijolė Bagdonavičienė. - Nors kaimelis nedidelis, gal penkios ar septynios sodybos, aplink labai daug žalumos. Be to, kaimas turi didelį smėlio karjerą, paveldo kapinaites.”
Šiame kaime jau septynioliktus metus gyvenanti Silvija Saldukienė pasijuokė, kad jos kaimą su Mažeikių miestu neretai supainioja pravažiuojantys turistai. „Ne vieną kartą į kiemą įsuko lenko ar kitos užsienio šalies gyventojo vairuojamas automobilis, - prisiminė ji. - Išlipo turistas ir klausia lenkiškai ar rusiškai - ar tai čia ir yra Mažeikiai, kur didelė naftos įmonė? Taip jam navigacija rodanti. Tekdavo nukreipti kitu maršrutu.”
Skirtinguose Mažeikių kaimuose įsikūrusių gyventojų nuomone, identiški vietovardžiai nėra labai gerai, nes jie gali suklaidinti. Esą pasitaiko, kai laiškas, adresuotas Mažeikių kaimo Šiaulių rajone gyventojui, nukeliauja į Mažeikių kaimą Ukmergės rajone ar į patį Mažeikių miestą. „Lygiai tas pats ir su Gruzdžiais, - prisiminė seniūnė. - Gruzdžių miestelis yra ir mūsų, Šiaulių, rajone, ir Kelmės. Kieksyk šias vietoves buvo supainioję!”
Ne tik Suvalkija didžiuojasi Šakiais
Šakių rajono centras - apie 60 kilometrų nuo Kauno Kaliningrado srities kryptimi. Jis nuo seno laikomas Suvalkijos sostine, mat šios vietovės gyventojai išties kalba autentiška suvalkiečių tarme. Bet kituose Šakiuose gyvenantys senbuviai suvalkiečių tarmės gali net nesuprasti! Mat Šakių kaimas yra ir visai kitame Lietuvos gale, Aukštaitijoje, Zarasų rajone. Šakių kaimai registruoti ir Molėtų, Šilalės, Kauno bei Vilkaviškio rajonuose.
„Nuo mūsų seniūnijos iki Šakių kaimo - vos keli šimtai metrų, nes baigiasi miestelis ir prasideda Šakiai, - juokėsi Vilkaviškio rajono Pajevonio seniūnas Gediminas Bisikirskas. - Kadangi darbo reikalais su valdiška mašina nuolat tenka važinėti po seniūniją, taigi ir į Šakius palėkti, kelionės dokumentuose taip ir parašau: Pajevonys-Šakiai, 2 km. Pristačiau kartą tokius dokumentus į Vilkaviškio savivaldybę ir išgirdau pastabą, kad skaičiuoti nemoku, suklydau. Sako, nuo Pajevonio iki Šakių - ne porą kilometrų, o šešiasdešimt! Kai paaiškinau, kur šaknys, daug juoko buvo.”
Na, ir sekasi
Nieko keista, kad krepšinio šalyje gyventi vietovėje, kurios pavadinimas siejamas su garsaus krepšininko pavarde - didžiulė garbė ir pasididžiavimas to krašto gyventojams.
Štai Jovaišų kaimai (aišku, pamenate taiklųjį krepšinio virtuozą kaunietį Sergejų Jovaišą) yra Ukmergės bei Panevėžio rajonuose ir Druskininkų savivaldybėje. Sabonių kaimą rasite Pasvalio ir Panevėžio rajonuose, o Sabonių gatvę - Panevėžio rajono Ėriškių seniūnijoje. Šios vietovės senbuviai paneigė, kad gatvę pavadino legendinio krepšininko Arvydo Sabonio garbei, bet, sakė, jei Arvydas kada nors važiuodamas pro šalį užsuktų į Ėriškius, miestelis jį labai šiltai priimtų. Beje, tame pačiame Panevėžio rajone yra ir Sabonėlių kaimas.
Na, o bene dažniausiai šiomis dienomis krepšinio specialistų ir sirgalių su pagarba linksniuojama šauniojo jaunikaičio Jono Valančiūno pavardė padėjo išskirtinius pasijusti ir Valančiūnų kaimuose gyvenančius tautiečius. O jų yra ne tiek mažai, nes tokio pavadinimo kaimų rasite ir Lazdijų, ir Joniškio rajonuose, ir šalia Druskininkų.
Su pavadinimu „pypt”
O kai kurie Lietuvos vietovardžiai ne pavydą kelia, o priešingai - priverčia sutrikti, sukelia juoką ar nusistebėjimą. Mat turime „perliukų”, kurie asocijuojasi su ne itin maloniais potyriais ar įsivaizduojamais reginiais. Netoli Vilniaus įsikūrę Purnuškių ir Benkartų kaimai, Telšių rajone - Mižikų, Raseinių rajone - Nemakščiai, Anykščių rajone - Kiaušai. Ne visai malonu ausiai išgirsti kaimų pavadinimus: Kuliai (Plungės rajonas), Birbalai (Šilutės rajonas), Pypliai (Kauno rajonas), Kurmiai (Klaipėdos rajonas), Gegutės (Jonavos rajonas), Baisogala (Radviliškio rajonas) ir t. t.
Lietuvoje yra daugiau nei 100 miestų ir tūkstančiai kaimų bei kaimelių.
Jei norite išvykti į užsienį, nebūtina net kirsti Lietuvos sienos. Nuvažiavę į Molėtų ar Šilalės rajonus, prieš akis išvysite ženklą - Užsienis. O jei dar ir sutiksite kokį vietinį, galėsite jį vadinti užsieniečiu. Lyg svečioje šalyje pasijusite užsukę į Šveicariją, Paryžių, Londoną ar Veneciją Jonavos rajone, į Indiją Šilalės rajone, Kaukazą Kauno rajone ar Odesą Trakų rajone.
Šakių rajone rasime kaimą pavadinimu Veršiai ar Kaimelis, Šalčininkų rajone - Turgelius, Marijampolės rajone - Puskelnius, Kėdainių rajone - Pelėdnagius, Švenčionių rajone - Petruškas, Ignalinos rajone - Kukutėlius, Anykščių rajone - Kiškelius.
Štai dar keletas įdomių pavadinimų: Pipirai, Senovė, Tabokinė, Kirmėliukai, Budeliai, Avinėliai, Grybai, Sofa, Bendrovė, Kolonija, Bedugnė, Bedančiai, Bumbuliukai, Puikiai, Bosai, Kopūstai, Augalai, Stipruoliai, Balandėliai, Naujienos, Burbekliai, Daktarai, Vaikučiai, Pipirai, Pypliai, Katinai, Kyšiai, Vakarai ir Geri Vakarai.
Vietovės vardas - ne deguto šaukštas
Laimutis BILKIS, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvių kalbos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas:
„Vietovės vardus paprastai gauna iš tam tikrų to krašto ypatumų, bruožų. Tad visai normalu, kad skirtinguose šalies rajonuose yra vietovių, turinčių tokius pačius pavadinimus”, - neįžvelgė mokslininkas jokių keistenybių, kad Lietuvoje taip pat vadinasi net kelios ar keliolika gyvenviečių, kaimų, miestelių.
Juk Petriškių kaimo pavadinimas esą kildinamas iš to, kad ten gyvenęs ne vienas Petras, Jonaičių kaimas - kad daugiau Jonų, Stasiūnų - Stasių. Taip pat pavadinimui galėjo turėti įtakos kelios šeimos su tokiomis pačiomis pavardėmis, pavyzdžiui, Grigaliūnų kaimas (Marijampolės rajonas), Kazlauskų kaimas (Ukmergės ir kt. rajonai), Giedraičių (Molėtų rajonas) ir t. t.
„Ne tik gyvenviečių pavadinimai kartojasi, - atkreipė dėmesį mokslininkas. - Ir upių Lietuvoje su tokiais pačiais pavadinimais yra ne viena, ir ežerų. Štai Juodupių nemažai, nes upių vanduo būdavo juodas - ir pavadinimas dėl šių savybių kilo.”
Pasak L.Bilkio, jeigu keli vienodi vietovių pavadinimai būtų tame pačiame rajone ar net seniūnijoje, galbūt ir kiltų painiavos, pasitaikytų „nuklydimų ne ten”. „Bet kai vienas kaimas - viename Lietuvos gale, o kitas taip pat pavadintas - kitame, kokia čia gali būti painiava? - šyptelėjo L.Bilkis. - Beje, ir tai nedidelė bėda. Jei viename rajone yra keli tokio paties pavadinimo kaimai, jie gali būti skiriami pridedant romėnišką skaičių - pirmas, antras, trečias.”
Taigi mokslininkas nepritartų siūlymui to paties pavadinimo vietovių vardus pakeisti, kad šalyje tokių liktų tik po vieną. „Jei kažkada gyventojai vietovę taip pavadino, natūraliai tas kilo, tebūnie, - sakė jis. - Na, nebent pavadinimai ausį rėžtų, anų laikų dvarininkų būtų „importuoti” iš užsienio ar sukeltų nemalonias asociacijas. Bet masiškai neįtikusius pavadinimus keisti tikrai nereikėtų.”
O kaip yra su tais „nemaloniais” pavadinimais, kokia jų kilmė? Juk vargu ar patys gyventojai juos sugalvojo.
„Logiškai manyčiau, kad ne visai gražius kaimų ar miestelių pavadinimus kadaise galėjo sukurti ne tų vietovių, o šalia esančių kaimų gyventojai, tarsi pasišaipydami iš kaimynų, - išmąstė mokslininkas. - Kaimynai kaimynus taip tarsi pravardžiuodavo. Savęs nepravardžiuosi, o kaimynystėje gyvenančius - galima.”
Nors kai kurių vietovių pavadinimai dėl necenzūrinio prieskonio ir buvo keičiami, mokslininkas teigė, kad vietovardžių žodyne pirmieji variantai paliekami kaip lingvistinis faktas. „Viensėdis ir kaimas Anykščių rajone, anksčiau vadinęsi Apšiktavirviais, pavadinti Naujasodžiu, bet žodyne liko ir ankstesni pavadinimai, - pateikė pavyzdį L.Bilkis. - Minkštapaučių kaimas Raseinių rajone jau turi kitą vardą - Antagluonis. Iš tiesų ankstesni pavadinimai buvo neestetiški, todėl ir pakeisti.”
Tuo tarpu Vilniaus rajone esančio Bezdonių kaimo pavadinime mokslininkas neįžvelgia jokių nešvankybių. Esą nors fonetiškai šis žodis skamba ir negražiai, yra kelios tokio gyvenvietės pavadinimo kilmės versijos. Pirma, kad vietovės pavadinimas kilęs nuo ten vingiuojančios Bezdos upės vardo, antra - kad nuo lenkų Bedugnio (Bezdugnij) ežero vardo.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
