respublika.lt

2018 rugsėjo 20, ketvirtadienis

Skautai vyčiai ir jų veikla Panevėžio miestenuotraukos

2018 liepos mėn. 09 d. 10:15:07
Donatas PILKAUSKAS

Skautai vyčiai suvaidino didelį vaidmenį visame pasaulyje. Jų veikla aktyvi buvo ir Lietuvoje 1925-1940 metais. Savo veikla jie daug prisidėjo prie bendro skautų judėjimo. Karo metais jų veikla prislopo, bet vėliau sustiprėjo. Skautų veikla buvo aktyviausia 1925-1940 metais.

 

Skautų vyčių judėjimas Lietuvoje atsirado tik XX a. 3 dešimtmetyje. Savo siela jie buvo kaip ir jaunieji skautai, bet jų gyvenimo patirtis leido visai kitaip žiūrėti į gyvenimą ir savo patirtį perduoti jauniesiems skautams. Ypač artimai su pačiomis jauniausiomis skautėmis bendravo vyresnės moterys skautės. Vyresnieji skautai broliai vadinami skautais vyčiais, sesės - vyresniosiomis skautėmis, vyresnieji jūrų skautai vadinami būdžiais, o jūrų skautės - gintarėmis. Skautai vyčiai amžiumi yra aukščiausia grandis skautų judėjime. Skautai vyčiai buvo daugelyje pasaulio šalių. Kai kurie buvo tapę profesoriais, karininkais, mokslininkais ir šiaip visuomenėje gerbiamais ir žinomais žmonėmis. Skautais vyčiais vaikinai buvo nuo 18 metų, o merginos nuo 17 metų. Jais buvo galima būti iki žilos senatvės. Nepaisant amžiaus, skautai savo dvasia išlikdavo jauni. Skautu vyčiu galėjo būti ir tas, kuris būdamas jaunuolis ir nebuvo skautu. Vyresnieji skautai tapdavo pavyzdžiu jaunesniems skautams. Skautų vyčių tikslas buvo auklėti jaunesnius patriotiškumo dvasia, ugdyti atsakomybę ir sąmoningumą, propaguoti krašto žmonių būdą, kultūrą, papročius ir tradicijas. Skaučių moterų vyčių tikslas buvo propaguoti moteriškumą, krašto pažinimą, pažinti savo krašto žmonių būdą ir papročius.

1925 metais kovo 15 dieną dieną pirmąją skautų vyčių vienetą Lietuvoje įkūrė panevėžietis Vytautas Einoris. Iš pradžių skiltyje buvo 6 skautai. Pirmuoju vadovu ir tapo V.Einoris. 1926 metais kovo 14 dieną Panevėžio skautai vyčiai įkūrė draugovę. 1926 metais balandžio 23 dieną Vytautui Einoriui suteiktas paskautininkio laipsnis. 1926 metais Panevėžio skautai vyčiai Palangoje surengė 3 savaičių stovyklą. 1928 metais už nuopelnus skautų judėjimui V.Einoris apdovanotas Lelijos ordinu. Jis vėliau mokėsi Prancūzijoje ir tenai dalyvavo skautų organizacijos veikloje.Vėliau skautams vyčiams vadovavo V.Jurgutis, A.Jurgutis, A.Perekšlis, J.Obukevičius, K.Venslovas, O.Cijūnėlis, Valančius. 1938 metais vadovavo V.Nekutavičius. Skautų vyčių skaičius vėliau buvo sumažėjęs ir buvo jau „Daukanto“ skiltis.

Daug dalykų vyresnieji skautai mokėsi iš Rygos skautų. Vyresnieji skautai tada vadinosi roveriais. 1928 metais jie pasivadino skautais vyčiais. Suaugę skautai leido laikraštėlį „Roverį“. Pirmas numeris išėjo 1925 metų gruodžio 1 dieną. Jį redagavo Jurgis Merkis. Iš pradžių buvo kritikuojamas nelietuviškas jo pavadinimas. Jurgis Merkis mėgo rašyti feljetonus. Vėliau leido „Ugniakurą“. „Ugniakuras“ nuo 1926 metų kovo 14 dienos pervadintas iš buvusio laikraščio „Roveris“. Jį redagavo J.Merkis.

1926 metais buvo leidžiamas laikraštis „Lapinas“. „Daukanto“ draugovė surengė 3 savaičių stovyklą Palangoje. „Daukanto“ draugovė padėdavo ir Gyvulių globos draugijai. Taip pat buvo bendradarbiaujama su „Gimtajam kraštui tirti draugija“. Buvo užmegzti ryšiai su Prancūzijos, Anglijos, Latvijos, Estijos roveriais. 1925 metais prie „Daukanto“ skautų vyčių draugovės įsikūrė vilkiukų būrelis. Būreliui vadovavo vyr. skiltininkas Artūras Jurgutis ir skiltininkas Henrikas Čerkesas. Ypač garsus buvo H.Čerkesas. Mokydamasis Panevėžio valstybinėje gimnazijoje, aktyviai dalyvavo skautų organizacijos veikloje. Gimnazijoje veikė Kęstučio skautų draugovė. 1924 metais rugsėjo 15 dieną prie „Kęstučio“ draugovės įsisteigė vandens skautų skiltis. Panevėžio vandens skautai buvo labai veiklūs. 1925 metais vasario 6 dieną vandens skiltis tapo „Šarūno“ vardo vandens skautų draugove. Vėliau vandens draugovė buvo pavadinta jūros draugove. Tarp jūros skautų ypač reiškėsi Henrikas Čerkesas. Jis prie baidarės įtaisė bures ir su kitu jūros skautu Šventąja, Nerimi ir Nemunu nuplaukė iki Tauragės. 1926 metais „Šarūno“ draugovės pakartotas žygis valtimis Nevėžio upe iki Kauno ir atgal. 1931 metais balandžio 23 dieną Henrikui Čerkesui suteiktas paskautininkio laipsnis. 1933 metais paskautininkis Henrikas Čerkesas su skiltininku Balsevičium nuo liepos 23 dienos iki rugpjūčio 8 dienos atliko kelionę luotu, plaustu ir valtimi iš Salų dvaro iki Klaipėdos. Iš viso nuplaukė 471 kilometrą. Tas žygis buvo įvertintas kaip geriausias žygis Lietuvoje. Už tuos pasiekimus jūros skautai gavo premiją - palapinę. Tuo metu H.Čerkesas jau priklausė Kauno skautų tuntui. 1931 metais H.Čerkesas baigė Panevėžio valstybinę gimnaziją. 1931 metais įstojo į pirmojo Lietuvos prezidento A.Smetonos Karo mokyklą ir 1932 m. baigė 7 kariūnų aspirantų laidą. Nuo 1932 metų mokėsi Kaune Vytauto Didžiojo universitete. Studijavo technikos mokslus. Gyvendamas Kaune taip pat buvo skautų draugovės draugininku. 1935 metais sausio mėnesį atvyko į Alytų dirbti miesto gimnazijoje kūno kultūros ir gimnastikos mokytoju. Tapo Alytaus tunto tuntininku. Jis buvo didžiausias skautų judėjimo propaguotojas Alytaus krašte. 1935 metais sausio mėnesį susirgo ir mirė sausio 18 dieną. Iškilmingai palaidotas Panevėžio miesto kapinėse. Jo netektis buvo didelis smūgis šeimai ir skautų judėjimui.

1930 metais kovo 15 dieną buvo iškilmingai paminėta pirmojo Lietuvoje skautų vyčių būrelio 5 metų jubiliejus. Išrinktas būrelio vado pavaduotojas. Juo tapo Č.Svitkauskas. 1931 metais „Daukanto“ draugovė persitvarkė į būrelį. 1931 metais buvo 20 narių. 1934 metais beliko 3 nariai. 1933 metais „Kęstučio“ draugovės draugininkas Kęstutis Venslovas įkūrė skautų vyčių „Valančiaus“ būrelį, kuris 1934 metais lapkričio 25 dieną susijungė su „Daukanto“ būreliu ir pasivadino „Daukanto“ vardu. Tačiau jis veikė jau prie „Kęstučio“ draugovės. 1938 metais skautai vyčiai paminėjo savo įkūrimo 13 metų jubiliejų. Paskaitas skaitė skiltininkas P.Daukas ir E.Vilkas. Minėjimas vyko Panevėžio valstybinės gimnazijos salėje. 1939 metais Panevėžyje veikė 3 skautų vyčių būreliai: „Daukanto“, „Lindės-Dobilo“ ir „Basanavičiaus“. E.Vanagas įkūrė jaunesniųjų skautų „Pilėnų Margio“ draugovę, o V.Slabšinskas „Algirdo“ draugovę. 1940 metais jiems susijungus, jų draugininku tapo pulkininkas Alfonsas Sklėrius. Jis buvo artilerijos pulko vadas.

Skautai vyčiai suvaidino nemažą vaidmenį propaguojant sveiką gyvenimo būdą, ugdant meilę savam kraštui. 1940 metais, prasidėjus sovietinei okupacijai, jų veikla buvo nutraukta.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LAIMĖJO: Europos stalo teniso čempionato mišrių dvejetų varžybų aštuntfinalyje ketvirtadienį lietuvė Rūta Paškauskienė ir serbas Aleksandaras Karakaševičius 3-0 (12:10, 11:5, 11:5) nugalėjo rusus Aleksandrą Šibajevą ir Poliną Michailovą.
  • NELAIMĖ: keturi vaikai žuvo ketvirtadienį Nyderlanduose, kai traukinys įsirėžė į dviratį su prikabinamuoju vežimėliu.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar stebėsite su popiežiaus Pranciškaus vizitu Lietuvoje susijusius renginius?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +11 +16 C

   +13  +15 C

 

   +12  +13 C

  +23  +26 C

   +24  +26 C

 

   +16  +17 C

  4-8 m/s

 2-5 m/s

 

    3-5 m/s

 

USD - 1.1667 PLN - 4.2951
RUB - 78.0688 CHF - 1.1304
GBP - 0.8881 NOK - 9.5470
reklama
Ukis 2018