respublika.lt

2017 balandžio 26, trečiadienis

Panevėžio prekybos mokykla 1939-1944 metaisnuotraukos

2017 kovo mėn. 05 d. 08:37:36
Elena MARKUCKYTĖ, Donatas PILKAUSKAS

Lietuvos Respublikos laikais labai trūko lietuvių prekybininkų. Tas pozicijas tvirtai laikė žydų kilmės prekybininkai. Prekybos mokyklos Lietuvoje, taip pat ir Panevėžyje, atliko labai svarbų vaidmenį rengiant prekybininkus Lietuvai.

 

1939 metais vokiečiai okupavo Klaipėdos kraštą. Įvairios šio krašto mokyklos buvo perkeliamos į kitus Lietuvos miestus. Klaipėdos amatų mokyklą nutarta atkelti į Panevėžį. Turėjo atsikelti apie 30 mokinių ir mokytojai. Vėliau nutarta į Panevėžį atkelti tik šios mokyklos prekybinį skyrių. Jis laikinai įkuriamas amatų mokyklos patalpose. 1939 metų balandžio 29 dieną švietimo ministro įsakymu naujai steigiamos Panevėžio prekybos mokyklos direktoriumi skiriamas Jonas Masteika. 1927 metais jis buvo baigęs Marijampolės mokytojų seminariją, o 1937-aisiais - Klaipėdos prekybos institutą. Nuo 1939 metų jis dirbo Klaipėdos amatų mokyklos prekybiniame skyriuje. J.Masteika buvo gimęs 1901 metais Šakių apskrities Paežerėlių valsčiaus Paluobių kaime. Dalyvavo savanoriu nepriklausomybės kovose 1919-1922 metais. Pirmuoju prekybos mokyklos kapelionu tapo Adolfas Stašys. Jis dirbo šioje mokykloje iki 1940 metų okupacijos. Iš Klaipėdos į Panevėžį atsikėlė 25 moksleiviai: 14 mergaičių ir 11 berniukų.

1939 metų gegužės 1 dieną mokykla pradėjo savo veiklą Panevėžyje. Tai oficiali mokyklos įkūrimo data. Prekybos mokyklos tikslas buvo rengti tarnautojus prekybos įmonėms. Iš atsikėlusiųjų 10 moksleivių gaudavo stipendiją. Didžiausia stipendija buvo 30 litų, o mažiausia 15 litų. 1939 metų vasarą pirmą klasę baigė 18 moksleivių.

1939 metų rudenį organizuojamas naujų moksleivių priėmimas į šią mokyklą. Į prekybos mokyklą moksleiviai telkiami iš įvairių Lietuvos vietovių. Dalis mokinių atvyko net iš Žemaitijos ir kitų tolimų apskričių. Tačiau dauguma buvo iš Panevėžio miesto ir apylinkių. Bendrabučio prie mokyklos nebuvo. Mokiniai turėjo samdytis butą už 10-15 litų. Mokslas mokykloje buvo nemokamas. Prekybos mokyklos moksleiviai turėjo teisę puse kainos važiuoti geležinkeliu. Į mokyklą daugiausiai stojo neturtingų tėvų vaikai, nes nereikėjo mokėti už mokslą, 1939 metų rudenį paduoti 175 pareiškimai. Rugsėjo mėnesį priimtas 91 mokinys, iš jų 90 į pirmą klasę, o vienas į antrą klasę. Į antrą klasę priimtas Algirdas Dailidonis, atvykęs iš Šiaulių prekybos mokyklos. Atidaromos dvi pirmos klasės: viena berniukų ir viena mergaičių. Kadangi pareiškimų buvo labai daug, rugsėjo viduryje atidaryta dar viena mišri klasė. 1939 metais įsteigtas moksleivių kooperatyvėlis „Švyturys“. Jo vedėja buvo mokinė M.Palionytė. Ji rūpinosi sąsiuviniais ir mokslo priemonėmis. Iš mokytojų kooperatyvui vadovavo Juozas Rakšnys. Steigiamas fondas šelpti neturtingus mokinius. Jam mokytojai mokėjo 0,5 proc. gaunamos algos.

1939 metų rudenį stipendijos skiriamos 10 mokinių. Stipendija skiriama tik antros klasės mokiniams. 1939 metų lapkričio 20 dieną mokyklą paliko vokiečių kalbos mokytojas Reizgys. Į jo vietą atėjo J.Kalvis. Jis 1936 metais buvo baigęs Klaipėdos mokytojų seminariją.

1939 metų gruodį mokykloje įvedamos uniformos. Jos panašios į gimnazistų ir amatų mokyklos moksleivių uniformas. Uniforma buvo melsvos spalvos. Iš pradžių uniforma įvedama mergaitėms, o vėliau ir berniukams. Moksleiviai taip pat nešiojo melsvos spalvos ženkliuką, kurį segėdavo ir gatvėje. Mokiniams įvedamos tam tikros elgesio taisyklės. Jie gali vaikščioti iki 21 val. 20 minučių, o poilsio dienomis iki 21 valandos.

1940 metų birželio 15 dieną į Lietuvos teritoriją įžengė okupacinė Raudonoji armija. Daug pasikeitimų įvyko ir Panevėžio prekybos mokykloje. 1940 metų rugpjūčio mėnesį organizuojamas naujų mokinių priėmimas. Norinčiųjų įstoti buvo 85, o priimtas 81 mokinys. 1940 metų rugsėjo 1 dieną nauju mokyklos direktoriumi tapo Vladas Klusis. Jis buvo gimęs 1900 metų spalio 2 dieną Biržų apskrities Klausučių kaime, buvo evangelikų reformatų tikėjimo, baigęs Leipcigo aukštąją prekybos mokyklą. Mokėjo vokiečių, rusų, anglų, latvių kalbas. Savo darbinę veiklą pradėjo 1925 metais gruodžio
1 dieną Pasvalio gimnazijoje. Vėliau dirbo Pasvalio komercijos mokyklos direktoriumi. Vladas Klusis 1936 metais prezidento A.Smetonos dekretu buvo apdovanotas Gedimino ordinu. Nauji mokslo metai pradėti 1940 metų rugsėjo 16 dieną. Tais metais prekybos mokykloje dirbo 12 dėstytojų. Iš pradžių nauja valdžia norėjo pasirodyti dosni. Stipendijoms skirta 6000 litų. Didžiausia skiriama stipendija buvo 50 litų, o mažiausia 25 litai. Ją gavo daugiau nei šimtas mokinių. Kartu mokykloje panaikinamas tikybos dėstymas. Įvedamos naujos disciplinos: TSRS istorija, TSRS konstitucija, rusų kalba. Dalis moksleivių tapo komjaunimo organizacijos nariais. Tačiau dauguma moksleivių laikėsi patriotinių nuostatų. Už dalyvavimą 1941 metų vasario 16 dienos renginiuose elgesio pažymys buvo sumažintas 30 mokinių. Jau 1941 metais naujoji valdžia ėmė vykdyti klasinę politiką. Tų metų kovo 18 dieną įvedamas mokestis už mokslą vadinamiesiems „ne darbo elemento vaikams“. Jie turėjo mokėti už mokslą. Prekybos mokykloje už mokslą turėjo mokėti 26 moksleiviai. Birželio 13 dieną baigėsi mokslo metai. Panevėžio prekybos mokyklą baigė pirmoji laida. 1941 metais naujos valdžios vykdoma represinė politika palietė ir Panevėžio prekybos mokyklos moksleivius. Birželio mėnesį suimta Juzė Lupeikytė. Taip pat suimti dar keletas moksleivių. Jie kartu su tėvais ištremiami į tolimuosius TSRS rajonus.

1941 metų birželį į Panevėžį įžengė okupacinė nacistinės Vokietijos kariuomenė. Tais metais stojamieji egzaminai vyko rugpjūčio 21 dieną. Į pirmą klasę priimti 99 moksleiviai. Pamažu įvedamas mokestis už mokslą. 1941 metais daliai moksleivių skiriamos stipendijos. Didžiausia stipendija buvo 20 reichsmarkių, o mažiausia - 10 reichsmarkių. Dalis moksleivių atleidžiami nuo mokesčio už mokslą. 1942 metų sausio 1 dieną V.Klusis atleidžiamas iš prekybos mokyklos direktoriaus pareigų. Jis liko dirbti mokykloje vyr. mokytoju. Nauju prekybos mokyklos direktoriumi tapo Juozas Rakšnys. Jis buvo gimęs 1902 metų rugsėjo 24 dieną. 1939 metais baigė Šiaulių prekybos institutą. Mokykloje vokiečių okupacijos metais buvo jaučiamas vadovėlių trūkumas. Mokiniai daugiausiai mokėsi iš užrašų. Gerai besimokantieji gaudavo darbininko kortelę, pagal kurią galėjo įsigyti produktų. 1942 metais mokslo metai pasibaigė birželio 13 dieną. Šiais metais mokyklą baigė moksleiviai, įstoję 1939 metų rugpjūčio mėnesį. Baigimo pažymėjimai išduodami spalio mėnesį. Iš didelės grupės įstojusiųjų 1939 metais mokyklą baigė apie 50 moksleivių. Dalis baigusiųjų stojo į 1941-1942 metais įsteigtą buhalterinį skyrių, kuris vėliau buvo pavadintas aukštesniąja prekybos mokykla. Į buhalterinį skyrių įstojo 35 mokiniai. Ten stojo ir dalis baigusiųjų kelias gimnazijos klases ir amatų mokyklas. Lietuvoje vokiečių okupacijos metais buvo 5 aukštesniosios prekybos mokyklos ir 2 trimetės prekybos mokyklos.

1942 metais mokslo metų pradžia atidėta iki rugsėjo 21 dienos. Stipendija paskirta 120 moksleivių. Rugsėjį buvo sudaryta komisija malkų kirtimo prievolei atlikti. Mokiniai turėjo vykti malkų kirsti. 1942 metais pamokos vykdavo dviem pamainomis. Prieš pietus pamoka tęsdavosi 40 minučių, o po pietų - 35 minutes. Pertrauka trukdavo 10 minučių. Kino teatrus leidžiama lankyti tik šeštadieniais ir sekmadieniais per pirmus seansus. Vokiečių okupacijos metais represijos palietė ir prekybos mokyklos moksleivius. Berniukai turėjo slapstytis nuo mobilizacijos į Vokietijos kariuomenę. Neišvengė represijų ir mergaitės. 1942 metų spalį darbams į Vokietiją paimta Angelė Kairytė. Ji grįžo į Panevėžį tik 1945 metais.

1943 metais savo veiklą pradėjo ir privatinė buhalterinė klasė. Čia mokėsi dirbantys moksleiviai. 1943 metais prekybos mokyklos moksleiviai egzaminus laikė birželio 12 dieną. Juos išlaikė 30 moksleivių, o eksternu - 10.

1943 metais stojamieji egzaminai vyko rugpjūčio 25-26 dienomis. Mokslo metai prasidėjo rugsėjo 16 dieną. Atsižvelgiant į karo metų sąlygas pamokos buvo trumpinamos iki 35 minučių, o pertrauka - 10 minučių. Mokiniai gatvėse gali vaikščioti iki 19 valandos. Mokykloje aktyviai reiškėsi Lietuvos armijos karininkai J.Kupstas ir P.Petruliūnas. Jie ypač stengėsi auklėti jaunimą patriotine dvasia. 1944 metų vasarį buvo organizuojama P.Plechavičiaus armija. Šios armijos kariai turėjo sutrukdyti sovietinei armijai vėl okupuoti Lietuvą. 1944 metais iš prekybos mokyklos į vietinę rinktinę įstojo nemažai moksleivių. Penkiolikai moksleivių, išėjusių į šią armiją, buvo įteikti mokyklos baigimo pažymėjimai.

Panevėžio prekybos mokykla garsėjo savo kultūriniu gyvenimu. Ypač buvo populiarus choras, vadovaujamas Vlado Paulausko, taip pat šokių būrelis, kuriam vadovavo Jadvyga Raslavičienė. Nemažai moksleivių dalyvavo literatų būrelio veikloje, jam vadovavo Feliksas Švelnys. Dramos būrelis jau 1942 metais pastatė nemažai vaidinimų. Ypač mėgstamas buvo S.Puškino „Čigonai“.

Aktyviai moksleiviai dalyvavo ir sportinėje veikloje. Mokykloje populiarūs buvo krepšinis, tinklinis, lengvoji atletika.

1944 metų liepos mėnesį į Panevėžį vėl grįžo okupacinė Raudonoji armija. Nauja valdžia vėl ėmė daryti įvairias reformas. Jos palietė ir prekybos mokyklą. J.Rakšnys dar laikinai paskirtas eiti prekybos mokyklos direktoriaus pareigas. Jas ėjo iki 1945 metų sausio 1 dienos. Dalis mokytojų pasitraukė iš pareigų. Dalis moksleivių taip pat paliko mokyklą. Prie Panevėžio prekybos mokyklos prijungiamas suaugusiųjų institutas. Panevėžio prekybos mokykla 1944 metų pabaigoje pavadinama ekonomikos mokykla ir pradėjo naują savo istorijos laikotarpį. Ji veikė iki 1948 metų vidurio. Panevėžio prekybos mokykla atliko savo vaidmenį. Daug auklėtinių išsiskirstė po įvairias vietoves. Jie labai gerai atsiliepia apie dėstytojus F.Švelnį, St.Šetkų ir kitus.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
 

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŠAUKIASI: Libija prašo ES pagalbos: pilietinio karo alinama šalis nori iš Briuselio priemonių savo pakrantei apsaugoti ir efektyviau kovoti su žmonių kontrabandininkais, kurie iš Šiaurės Afrikos Viduržemio jūra į Europą gabena pabėgėlius.
  • IŠVYKA: Europos čempionato kovoms besiruošianti Lietuvos moterų regbio-7 rinktinė keletą dienų viešėjo Prahoje, kur sportavo su šios šalies ekipomis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Kuo skiriasi Lietuvos politinės partijos?

balsuoti rezultatai

Ar esate ėmę greitąjį kreditą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1   +6 C

   -2   +2 C

 

   -1   +2 C

   +7   +10 C

  +7  +10 C

 

   +5  +10 C

    7-12 m/s

     3-7 m/s

 

      5-10 m/s

USD - 1.0891 PLN - 4.2273
RUB - 61.0111 CHF - 1.0826
GBP - 0.8493 NOK - 9.3158
reklama
pirtis