2011 gruodžio mėn. 08 d. 09:26:34
Danutė Šepetytė, „Respublikos“ žurnalistė
Trimito žvaigždė Sergejus Nakariakovas, kuris kitą savaitę pasirodys Nacionalinės filharmonijos scenoje, už savo pasirinkimą yra dėkingas legendiniam trimitininkui Timofejui Dokšiceriui, paskutinį gyvenimo dešimtmetį praleidusiam Vilniuje. O to paties S.Nakariakovo pasaulinei karjerai įtakos turėjo ir gastrolės su garsiu dirigentu Sauliumi Sondeckiu.
|
|
|
VARDAS. Trimitininkas Sergejus Nakariakovas laikomas vienu geriausių pasaulyje
|
Apie tai kalbėjomės su pianistu Dariumi Mažintu (jo įstaiga „Culture Live“ šiuo atveju yra filharmonijos koncerto T.Dokšiceriui atminti partnerė).
S.Nakariakovas ir S.Sondeckis
D.Mažintas paminėjo, kad S.Sondeckis, kuris šiame gruodžio 14 dienos koncerte diriguos Klaipėdos kameriniam orkestrui (meno vadovas Mindaugas Bačkus), galima sakyti, S.Nakariakovą ir parodė pasauliui, nuo tada jo populiarumas ėmė augti: „Tuomet iš Tarybų Sąjungos išvažiuoti buvo gana sudėtinga, o maestro S.Sondeckio autoritetas ir tarptautinis pripažinimas leido jam kaip dirigentui dalyvauti įvairiuose pasaulio festivaliuose ne vien su Lietuvos kameriniu orkestru. Manau, kad naujos galimybės S.Nakariakovui atsivėrė būtent 1991 metais, kai S.Sondeckis jį išsivežė į Ivo Pogoreličiaus festivalį. Pats Nakariakovas mini šią aplinkybę“.
S.Nakariakovas ir T.Dokšiceris
Pasakodamas apie būsimą koncertą, kuriame S.Nakariakovas, be kitų kūrinių, atliks D.Šostakovičiaus koncertą fortepijonui, trimitui ir styginiams bei J.B.Arbano „Venecijos karnavalą“, D.Mažintas prisiminė, kad dažname savo interviu S.Nakariakovas kartoja, kaip būdamas devynerių išgirdo T.Dokšicerio atliekamų J.S.Bacho preliudų įrašą, sujaudinusį berniuką kone iki ašarų, - tą dieną jis iki šiol laiko lemtinga pasirenkant gyvenimo kelią. Dar būdamas paauglys S.Nakariakovas savo virtuoziškumu gerokai praaugo trimitui parašytų kūrinių repertuarą ir šiandien yra tituluojamas vienu iš penkių įtakingiausių pasaulio trimitininkų, kuriam pavyko atrasti ypatingą kvėpavimo būdą, leidžiantį nepavargstant išgroti ilgiausias melodijas. Didžioji trimitininko repertuaro dalis - pačių sudėtingiausių smuiko, violončelės ir kitų instrumentų kūrinių transkripcijos. Ir D.Mažintui trimitininko S.Nakariakovo grojimas yra padaręs stiprų įspūdį, ne veltui, sako, jo soliniuose koncertuose stovėdamas plojo pats T.Dokšiceris.
Gruodžio 13 dieną sueis 90 metų nuo T.Dokšicerio gimimo. Trimito legendos sukaktis bus minima Chodkevičių rūmuose, o jos išvakarėse S.Nakariakovas koncertuos Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre. Minėjimo kulminacija, kaip sakėme, įvyks gruodžio 14-ąją Lietuvos filharmonijoje. Nors T.Dokšiceris paskutinius gyvenimo metus buvo vilnietis, tačiau D.Mažintui neteko su juo susitikti, buvo per jaunas. Kai Dokšiceris mirė Vilniuje, jis buvo trylikos. Tačiau žino, kad S.Sondeckis su juo bičiuliavosi. Beveik šešiasdešimt metų gyvenęs ir dirbęs Maskvoje, koncertavęs įvairiausiose pasaulio šalyse, T.Dokšiceris gyvenimo saulėlydžiui pasirinko Vilnių, D.Mažinto spėjimu, ne vien dėl to, kad jo žmona lietuvė, bet ir dėl to, kad miestas jį patraukęs savo kultūra, jos daugiatautiškumu. „Man net atrodo, - sako D.Mažintas, - kad menininkai, kurie gyvena čia, yra savotiškai laimingi, nes šiuo požiūriu Vilnius - išskirtinis miestas. Neseniai turėjome garsų svečią kroatų pianistą I.Pogoreličių, kuris besižvalgydamas po gatves pastebėjo įvairių kultūrų sankirtas architektūroje ir dalijosi atradimais, kad Vilnius, palyginti mažas miestas, kultūros atžvilgiu yra labai aktyvus. Jame gyventi ramu, o iki didžiųjų Europos miestų - tik dvi valandos lėktuvu. Manau, kad Dokšiceris galėjo pamilti Vilnių būtent dėl tų savybių“.
D.Mažintas ir S.Sondeckis
Profesorius S.Sondeckis, kuris nuolat rūpinasi jaunųjų muzikų ugdymu, pasirodo, yra palikęs pėdsaką ir D.Mažinto biografijoje: „Maestro ir močiutė Nadežda Kazakauskienė mano, pianisto, gyvenime yra labai svarbūs žmonės. Prieš dvejus metus mirusi močiutė, chorinės muzikos pedagogė ir dirigentė, davė pirmąjį muzikinį impulsą, o kai būdamas dvylikos debiutavau V.A.Mocarto koncertu, orkestrui dirigavo S.Sondeckis. Tai buvo 1994 metais Muzikos akademijoje. Tada maestro dar vadovavo Lietuvos kameriniam orkestrui ir man, vaikui, galimybė groti kolektyve, koncertavusiame su garsiausiais atlikėjais, buvo didelė garbė ir postūmis“.
Jaunasis pianistas T.Dokšicerio atminimui skirtuose vakaruose nemuzikuos, tačiau iki Naujųjų Lietuvos publika dar turės progą ne tik apie jį, bet ir jį patį išgirsti. Jo vadovaujama „Culture Live“ su Aido Puodžiuko koncertų organizavimo įstaiga AMC LT rengia antrąjį klasikinės muzikos festivalį „Kalėdos Chodkevičių rūmuose“: penkias dienas nuo gruodžio 26-osios čia vyks tiek jaunų, tiek jau pripažintų muzikantų pasirodymai, o pats pianistas, su dainininku Rafailu Karpiu bebaigiąs kompaktinę aranžuotų žydų dainų jidiš kalba plokštelę, šias gražias prasmingas dainas žada atlikti gruodžio 11-ąją Kauno filharmonijoje, o gruodžio 27-ąją Vilniuje.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Pasidalink:
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.