respublika.lt

2017 spalio 23, pirmadienis

Knygnešys Kazimieras Ūdranuotraukos (1)

2017 spalio mėn. 08 d. 08:22:47
Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas

Būsimasis knygnešys Kazimieras Ūdra gimė 1857 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio apskrities Naujamiesčio parapijos Garšvių kaime.

 

Jo tėvai - Karolis ir Klementina Ūdros. Šeimoje augo iš viso 4 vaikai, tėvams dar tekę eiti baudžiavą pas Vadaktų dvarininką. Tėvas buvo raštingas, tad išmokė ir sūnų skaityti iš maldaknygės. Vėliau Kazimieras lankė Naujamiesčio pradžios mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes po 1863 m. sukilimo ji buvo uždaryta. Jau pradėdamas eiti į mokyklą mokėjo gerai lietuviškai skaityti, mokykloje išmoko skaityti ir rusų kalba. Vėliau K.Ūdra mokėsi staliaus amato. Labai mėgo skaityti: skaitė knygas, taip pat išeivių lietuvių spaudą iš JAV. Spaudos draudimo metais ėmė ieškoti galimybių gauti lietuviškos spaudos. Apie 1882 - 1883 metus susipažino su garsiausiu Lietuvos knygnešiu Jurgiu Bieliniu. Jiems užmezgus ryšį, įkurta garsioji Garšvių knygnešių draugija. Panevėžio apskrities Naujamiesčio valsčiaus Garšvių kaimas jau buvo išskirstytas į vienkiemius, jo gyventojai Kazimieras Ūdra, Vincentas Kazanauskas, Juozas Neteckis, Jonas Račiūnas, Juozas Sakalauskas kiekvienas sudėjo savo lėšų draudžiamai literatūrai pirkti ir platinti. Draugijos įkūrimo data laikomi 1885 metai (kai kuriuose šaltiniuose kaip draugijos įkūrimo data nurodoma 1884 m. pabaiga). Draugija veikė apie 10 metų. Draugijos centras buvo K.Ūdros sodyboje. Tikraisiais Garšvių knygnešių draugijos nariais buvo J.Bielinis, jo brolis Andrius (nuo 1893 m.), Antanas Bružas, V.Kazanauskas, J.Neteckis, J.Račiūnas, J.Sakalauskas ir K.Ūdra. J.Bielinis buvo draugijos pirmininkas, o K.Ūdra - jo pavaduotojas.

Iš prisiminimuose išlikusios informacijos sužinome, kad J.Bielinis buvęs ūmaus, karšto būdo, visur su savimi nešiojęsis pistoletą. O K. Ūdra - priešingai, ramaus, sugyvenamo būdo, nemėgęs niekam prieštarauti, taip pat vengęs tuščių kalbų ir nemėgęs alkoholio. Be lėšų, knygnešių draugijai K.Ūdra paaukojo pusę savo ūkio, kurį dirbo kaimynystėje gyvenęs brolis Juozas. J.Bielinis ir K.Ūdra buvo pagrindiniai lietuviškos draudžiamos literatūros pirkėjai Rytprūsiuose. Knygos ir laikraščiai iš Tilžės buvo gabenami į Lietuvos teritoriją. Jie užsakydavo ne tik lietuviškas knygas, bet ir laikraščius bei žurnalus. Draugijos finansiniais reikalais rūpinosi Adomas Ladukas, daug draugijos veikloje padėjo K.Ūdros sesuo Augustė. K.Ūdros namuose įsikūrė ir apie 5 metus gyveno J.Bielinis. Knygos ir literatūra buvo platinami keliose dešimtyse parapijų. K.Ūdra dažnai lankydavosi pas šviesuolius, knygnešius Liudviką ir Stanislovą Didžiulius, gyvenusius Andrioniškio valsčiaus Griežionių kaime. Iš čia literatūra ir knygos buvo platinami po visą Aukštaitiją ir Vilniaus kraštą. Griežionyse buvo draudžiamų platinti knygų sandėliai. JAV gyvenęs K.Ūdros brolis Dominykas nelabai pritarė tokiai veiklai. Jis rašė laiškus, kurie vėliau buvo rasti kratų metu. K.Ūdra stengėsi platinti daugiau pasaulietinę, o ne religinę literatūrą, nors iš pastarosios platinimo buvo galima bent šiek tiek uždirbti. XIX a. pabaigoje katalikiškame krašte religinio turinio literatūrą būtų buvę lengviau parduoti. 1894 m. vasario 4 d., gabenant uždraustą spaudą iš Rytprūsių, įvyko susidūrimas su carine policija. J. Bielinis ir K.Ūdra už 75 rublių kyšį buvo paleisti, tačiau du vežimai draudžiamos literatūros buvo konfiskuoti. Taip pat konfiskuoti ir patys vežimai bei juos traukę arkliai. K.Ūdra vedė užrašus, juose užrašydavo ir tokius nuostolius, kaip policininkams duoti kyšiai. Iš šių užrašų matyti, kad nuostoliai buvo labai dideli. Kartais nurodoma 500, o kartais - ir 2000 rublių suma.

1894 m. knygnešius ištiko ir kita nesėkmė. Balandžio 14 dieną knygnešių paslėptą literatūrą rado kaimynas Nikodemas Škutas. Jis bene vienintelis kaime nerėmė knygnešių veiklos. Dirbdamas žemę, N.Škutas rado lauke paslėptus 598 draudžiamos literatūros egzempliorius. Literatūra buvo dviejuose ryšuliuose, pridengtuose pernykščiais apyniais. Tarp kitų leidinių, rasti „Varpo“, „Lietuvių vienybės“ egzemplioriai. Įkalbinėjimų radinį grąžinti ir policijos neinformuoti kaimynas nepaisė. Buvo įtarta, kad draudžiama literatūra priklauso J.Bieliniui ir K.Ūdrai. Bet tais metais K.Ūdros dar nesuėmė. Jis buvo suimtas 1895 m. birželio 21 d., birželio 23 d. jo namuose atlikta krata. Kratos metu rasta draudžiamos literatūros ir K.Ūdros užrašų knygelė. Krėsti ir pas K.Ūdrą gyvenusių knygnešių Liudvikos Volikaitės ir Adomo Laduko kambariai. K.Ūdrai iškelta byla dėl antivyriausybinės literatūros platinimo. Bylos iškeltos ir V.Kazanauskui, A.Bružui, J.Bieliniui, A.Ladukui. J.Bielinis spėjo pasislėpti, - tad suėmimo išvengė, buvo paskelbta jo paieška.

Garšvių knygnešių draugijos veikla po šių suėmimų nutrūko. K.Ūdra kaltintas, kad jo veikla nebuvo pragyvenimo šaltinis, kad jo tikslas buvo priešiškų caro valdžiai idėjų skleidimas. Jam net mesti kaltinimai, ęsą jis svajojęs apie savarankiškos Lietuvos valstybės atkūrimą. K.Ūdra kaltės nepripažino. 1896 m. spalio 14 d. jis nuteistas 2 metus kalėti vienutėje ir 5 metus gyventi tremtyje. K.Ūdra kalėjo Panevėžio kalėjime, čia sutiko kitus nuteistus draugijos narius V.Kazanauską ir A.Laduką. Tremtyje pateko į Jakutijos krašto Čerepčios miestelį. Ten išbuvo iki 1902 m., grįžo į Tėvynę sirgdamas skorbutu. Grižęs apsigyveno Suvalkijoje, čia ir toliau platino uždraustą literatūrą. 1904 m. grįžo į gimtąjį Garšvių kaimą, bendradarbiavo su tuo metu Vadaktėliuose kunigavusiu Juozu Tumu-Vaižgantu.

Ūkiu, grįžęs po kalinimo ir tremties, mažai besidomėjo, labiau mėgo meistrauti. Dalis nuteistų knygnešių šios veiklos atsisakė, tačiau K.Ūdra tęsė draudžiamos literatūros platinimo darbą iki pat spaudos draudimo panaikinimo, o Lietuvai atkūrus Nepriklausomą valstybę pasižymėjo aktyvia visuomenine veikla. Buvo Vadaktėlių šaulių būrio garbės narys. Vadaktėliuose veikė ir pavasarininkų organizacija, K.Ūdra dalyvavo ir šios organizacijos veikloje, buvo pavasarininkų kuopos garbės narys.

1927 m. jam paskirta 75 litų dydžio knygnešio pensija. Pensija buvo mokama nuo 1928 m. Paskutiniais gyvenimo metais K.Ūdra gyveno su seserimi Auguste Panevėžio mieste. Tvarkyti ūkį buvo pavedęs savo broliui. 1930 m. už nuopelnus apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino II laipsnio medaliu. Mirė 1937 m. vasario 20 d., palaidotas Vadaktėlių kaimo kapinėse.


Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: Lietuvos čempionai Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai palengva kopia į Lietuvos rankinio lygos turnyrinės lentelės viršų; trečiose rungtynėse namuose su Varėnos „Ūla“ klaipėdiečiai šeštadienį sužaidė pasiekdami vienose rungtynėse įmestų įvarčių sezono rekordą, o varžovus įveikė net 25 įvarčių skirtumu - 47:22 .
  • PLAUKIMAS: Čekijoje vykstančių „Arena Cup“ serijos plaukimo trumpajame baseine varžybų „Plzenske sprinty“ vyrų 100 m plaukimo krūtine finale šeštadienį lietuvis Giedrius Titenis užėmė ketvirtąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar Lietuvoje reikia įteisinti dvigubą pilietybę?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -2    0 C

   0   +2 C

 

   -1   0 C

   +5   +6 C

  +2  +4 C

 

   +2  +3 C

    2-3 m/s

     3-5 m/s

 

      4-5 m/s

 

USD - 1.1818 PLN - 4.2363
RUB - 67.8679 CHF - 1.1597
GBP - 0.8962 NOK - 9.4145
reklama
Labas vasara