respublika.lt

Vlado Braziūno meilės versmės

(0)
Publikuota: 2013 vasario 03 13:40:57, Rimvydas STANKEVIČIUS, „Respublikos“ žurnalistas
×
nuotr. 2 nuotr.
Neperskiriamas Petro Vyšniausko ir Vlado Braziūno tandemas. Sauliaus Venckaus nuotr.

Paskutinį sausio vakarą sklidinoje Rašytojų klubo salėje buvo pristatyta nauja - jau aštuonioliktoji - Vlado Braziūno poezijos knyga „Fontes amoris“. Šio nacionalinio kultūrinio paveldo stygomis grojančio poeto eilės - jau savaime muzikalios, o ką jau kalbėti apie sąskambius, scenoje išgautus maestro Petro Vyšniausko, kuris, nuolat dalyvaudamas šio poeto viešuose renginiuose, palengva tampa jau neatsiejama V.Braziūno poezijos dalimi.

 

Taigi talentingos kompanijos padedamam V.Braziūnui vietoj įprasto schematiško knygos pristatymo išties pavyko sukurti gražų poezijos ir muzikos spektaklį. Kaip sakoma - nors bilietą pirk.

Renginį jaukiai ir skoningai moderavo poetė, aktorė bei režisierė Birutė Mar, kartkartėm iš renginio vedėjos virsdama puikia skaitove, įtaigumu ir tiksliomis intonacijomis pranokdama patį eilių autorių, nors ir šis, palyginti su didžiuma poetų, savąsias eiles skaito netgi labai neprastai.

Įdomių mokslinių įžvalgų pažėrė literatūros kritikė Elena Baliutytė, ji akcentavo, kad vien literatūriniais receptoriais V.Braziūno kūrybos neįmanoma pažinti - skaitytojui būtina dar būti lingvistu ir etnologu. Buvo prisiminti ir šviesaus atminimo mokslininko Gintaro Beresnevičiaus žodžiai apie V.Braziūną, kurį jis vadindavęs baltų prokalbės poetu, o jo poetinės kalbos savitumą metaforiškai įvardijęs kaip baltų prokalbę arba barbarų rokoko.

Pagrindinius asmeninius šio kūrėjo poetinio užtaiso ingredientus kritikė įvardijo taip: „Archetipinių vaizdinių eilėraščių dugnas, o ant jo suformuoti individualūs garsaraščių ir veiksmų raštai.

V.Braziūno poezijoje daug kalbos energijos žaismės. Svarbiausia jėga, traukianti žodžius vieną prie kito, - čia yra fonetinis tų žodžių panašumas. Eilėraštyje šie žodžiai tampa sinonimais, nors kalbos sistemoje jie tokie nėra“.

Visiškai į mokslinę kategoriją kalbėdama nesitaikiusi ir vos kelis sakinius ištarusi naujosios knygos dailininkė Ula Šimulynaitė taip pat sugebėjo pasakyti gana daug: „Perskaičiusi supratau, kad tai - tikra poezija, rašyta tikro žmogaus. Todėl stengiausi, kad tą tikrumą skaitytojai pajustų dar nė neperskaitę knygos - vos paėmę ją į rankas, vos į ją pažvelgę“.

Ypatingų publikos simpatijų sulaukė savaisiais atradimais skaitant V.Braziūno poeziją pasidalijęs jaunas poetas Vainius Bakas. Jis bylojo apie poetą kaip apie ypatingą Dievo kūrinį, apie slaptingus šaltinius, iš kurių trykšta poezija, kalbėjo įkvėptai, metaforiškai, o dėstydamas apie poetinės melodikos svarbą V.Braziūno poezijoje, jis netgi ėmė atmintinai angliškai deklamuoti Viljamą Bleiką (William Blake), norėdamas šį su „Fontes amoris“ autoriumi palyginti... Įspūdinga. Jauno poeto kalba, jei joje nebūtų atsispiriama nuo V.Braziūno eilėraščių, pati savaime galėtų būti laikoma savarankišku poetiniu kūriniu. Šį mano teiginį, beje, galėtų patvirtinti pasirinktinai bet kuri V.Bako kalbos citata. Kad ir ši:

„Naujajame Testamente vandens ir kraujo iš Kristaus šono metafora nurodo Dievo meilę ir malonę žmogui. Tikriausiai ne vienas iš čia susirinkusiųjų esate matę „Dievo Gailestingumo“ paveikslą, nutapytą pagal sesers Faustinos patirtus regėjimus, kurio reprodukcija ilgą laiką kabėjo ir virš mūsų Arkikatedros? Kairiąja ranka Jėzus liečia savo drabužį ties širdimi, iš jos į mus trykšta vandens ir kraujo šaltiniai... Du spinduliai. Dešinėje - balzganas, kairėje - raudonas... Man einant pro šalį dažnai tekdavo patirti, kaip tas šaltinis, vos pažvelgus, užlieja mane, spindulių versmė ima kristi ant skubančiųjų minių, kai kas iš tos minios netgi pakelia akis, stabtelėjęs pasižiūri šio vaizdo, kur iš ietimi pervertosios širdies meilė pasilieja besąlygiškai visiems. Kaip ir geri eilėraščiai“...

Paprašytas keletą žodžių tarti pristatomosios knygos autorius vos kelis juos ir tarė: „Fontes amoris“ iš kitų mano knygų išsiskiria tuo, jog ji persmelkta itin asmeniško nervo“, - pasakė V.Braziūnas. Tačiau daugiau ir nereikėjo - visa kita pasakė pati poezija, skaitoma pakaitomis, skaitoma duetais su Birute Mar, skaitoma skambant P.Vyšniausko pučiamųjų, klavišinių, styginių (pirmą kartą gyvenime mačiau, kaip grojant pučiamasis instrumentas pro atidarytą fortepijono dangtį nukreipiamas į fortepijono stygas ir tuo pat metu nuspaudžiamas fortepijono legato pedalas - tokiu būdu prie Petro grojamos muzikos prisijungia tarsi nematomų muzikantų orkestras), netgi švilpesio improvizacijoms...

Neabejoju, jei tik literatūriniai renginiai turėtų „iškvietimo bisui“ tradicijas, šįkart jo nebūtų išvengta.

 Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Gyvenimas"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s