2 nuotr.Kunigas, kompozitorius Teodoras Brazys gimė 1870 m. lapkričio 20 d. barono Bistramo dvare Memelhofe, prie Bauskės. Ten tėvai buvo atsikėlę iš Biržų apskrities, Pabiržės parapijos. Mokėsi Bauskėje, vargonauti mokėsi pas Pabiržės vargonininką, vėliau Rokiškyje. 1896 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, 1900 m. įšventintas kunigu. Penkerius metus kunigavo Balstogėje. 1905 m. jis įstojo į dr. Haberlio vadovaujamą bažnytinės muzikos mokyklą Regensburge, studijavo klasikinės polifonijos kompoziciją. Parašęs konkursines “Mišias” ir “Fugą” keturiems balsams gavo atestatą su “cum laude”.
1907-1917 m. buvo Vilniaus kunigų seminarijos giedojimo mokytoju ir katedros choro dirigentu. Pasirašęs memorialą prieš lenkų politiką Lietuvos atžvilgiu, vyskupijos valdytojo kun. Michalkevičiaus pašalintas iš einamų pareigų. Penkerius metus gyveno pas draugus Perlojoje, Kietaviškėse, Dauguose ir Merkinėje. Dviračiu važinėjo po kaimus ir surinko apie 2000 liaudies dainų. 1921-1923 m. dėstė muziką Merkinės progimnazijoje. Galime įsivaizduoti, koks mokiniams buvo džiaugsmas turėti tokį mokytoją. Nuo 1923 m. buvo pakviestas dėstyti bažnytinės muzikos Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, o 1924 m. taip pat ir Lietuvos universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete dėstė bažnytinės muzikos ir muzikos teorijos kursą. Vadovavo universiteto ir kunigų seminarijos bei bažnytiniams chorams.
Pirmojo Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko pirmasis rūpestis buvo katedra. Trejus metus statyta 1930 m., ji jau stovėjo graži, didinga, dedikuota Kristui Karaliui. Katedra buvo pašventinta prelato Maironio 1930 metų kovo 4 d., Vytauto Didžiojo. Pirmą kartą įnešant šv. Sakramentą, suskambo Kristaus Karaliaus himnas, parašytas Maironio Katedros iškilmėms. Himno melodijos autorius kunigas, kompozitorius T.Brazys buvo šios iškilmingos šventės svečias. Panevėžiui, vyskupijos centrui, tai buvo didelė garbė ir džiaugsmas.
1930 metais atostogas T.Brazys praleido netoli Veronos, Italijoje. Grįždamas norėjo pamatyti Kristaus kančios liudijimo Oberamergau ir pakeliui buvo sustojęs Miunchene. Čia jis susirgo ir rugsėjo 10 d. mirė. Jo kūnas buvo parvežtas į Lietuvą ir palaidotas Kaišiadoryse. 2010 m. minėjome kunigo ir kompozitoriaus gimimo 140-ąsias metines.
Kunigas T.Brazys buvo apdovanotas dideliais muzikos gabumais. Kun. P.Bučys, ano meto universiteto Teologijos ir filosofijos fakulteto dekanas, apie šį kunigą pareiškė: “Šeimininke, tu davei man penkis talentus, štai aš pelniau dar kitus penkis (Mt 25,20). Kiekvienam žmogui Aukščiausiasis suteikia didesnę ar mažesnę dovaną, kurią žmogus privalo išvystyti ir išauklėti. Bet dauguma to nepastebi arba, jei pastebi, tai neįvertina ir nuslopina, tik nedaugelis žmonių Dievo duotą kibirkštį paverčia skaisčiausia šviesa. Prie šių pastarųjų priklausė a.a. prelatas T.Brazys”. Jautri kunigo širdis lėmė išgauti puikius Bažnyčios ir Tėvynės meilės garsus. Lotyniškam tekstui jis parašė ketverias mišias ir dvejus mišparus, Velykų aušrinę ir daugybę responsorijų. Mišioms tekstus ėmė iš lietuvių giesmių ir net pačias mišias lietuviškų giesmių vardais pavadino: “Pulkim ant kelių”, “Jėzau, prie manęs ateiki”, “Sveika, Aušra, žvaigždė šviesi”.
Antruoju kunigo, kompozitoriaus kūrybos leitmotyvu buvo Tėvynės meilė. Ką kompozitorius išgyveno savo vaizduotėje ir širdyje, meniškai išliejo muzikoje, tekstus sujungdamas su melodija. Jo pasaulietinės kompozicijos persunktos Tėvynės meilės ilgesio. Kai kurias savo kompozicijas dedikavo ypatingiems Lietuvos įvykiams: “Saliutas Lietuvos vėliavai”, kantata “Nurimk, Tėvyne”, giedota per lietuvių konferenciją Vilniuje 1917 m., kantata “Te Deum Laudamus”, skirta Žemaičių vyskupijos 500 metų jubiliejui paminėti. 1923 m. parengė pluoštą dainų liaudies motyvais, jos skambėjo pirmojoje lietuvių dainų šventėje Kaune 1924 m. Jo sukurtos dainos skambėjo ir antroje dainų šventėje Kaune 1928 m. Populiariausios jo sukurtos dainos: “Tykiai, tykiai Nemunėlis teka”, “Aušt aušrelė”, “Vai tu diemed, diemedėli” ir kitos. Kunigas ir kompozitorius rašė ir kūrė ne tai, kas jam patiko, bet tai, ką tuo metu reikėjo kurti Bažnyčiai ir Tėvynei. T.Brazys buvo kuklus ir kasdieniame gyvenime. Niekur nerandame užrašyta, kad jis būtų dirigavęs dainų šventėse. Maestro buvo įsitikinęs, kad chorinė ar liaudies melodija yra kur kas vertingesnė už bet kokią, kad ir talentingai sukurtą. Net lotyniškoms mišioms pasirinko lietuviškų giesmių melodijas. Pasaulietinėms kompozicijoms ieškojo įkvėpimo liaudies dainose. Jo sukurta “Švč. Panos Marijos Litanija” yra mūsų lietuviškos bažnytinės muzikos šedevras.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
