12 nuotr.Lietuvos kultūriniame gyvenime - neeilinis įvykis. Balandžio 19-24 dienomis sostinėje pirmąkart per 10 metų viešės Maskvos Jevgenijaus Vachtangovo teatras. Kultūrinį tiltą tarp trapius santykius palaikančių dviejų šalių jau kelintus metus tiesiantis teatro vadovas Rimas Tuminas prisipažįsta, kad iš Rusijos grįžtant į Lietuvą praverčia patarimai užsisiūti kišenes.
Į Lietuvos nacionalinį dramos teatrą ir Mažąjį teatrą J.Vachtangovo teatralai atveža vienus geriausių ir didžiausią ažiotažą sukėlusių spektaklių: “Dėdė Vania”, “Troilas ir Kresida”, “Revizorius” bei monospektaklį “Pamišėlio užrašai”. Režisierius R.Tuminas atviras, - jo tiesiamas tiltas kultūriniam bendradarbiavimui tarp Lietuvos ir Rusijos vis dar yra labai trapus.
“Man neseniai teko keliauti su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu į rašytojo Antono Čechovo gimtinę. Jo tiesiai šviesiai ir paklausiau: “Kodėl tarp mūsų valstybių yra tokie santykiai? Tai - nusibodo.” Tuomet jis atsakė, kad jau įžvelgia pozityvius žingsnius. Bendraujant su kaimyninės šalies vadovais, man neretai būdavo mestas klausimas-kaltinimas ne tik apie kultūrinius, bet ir politinius įsitikinimus, - apie nelengvą J.Vachtangovo Vilniaus valstybinio mažojo teatro vadovo duoną pasakojo R.Tuminas. - Tačiau mane apima neapsakomas jausmas, kai viešint Maskvoje pavyksta apvalyti šalių santykius, ir žmonės, nusiteikę prieš Vakarų Europą ir Lietuvą, galiausiai ją pamilsta.”
Teatro režisierius, jau trečius metus vadovaujantis Maskvos teatrui, puse lūpų prasitaria, kad po spektaklių su aktoriais, jis patyliukais netgi sukerta rankomis - pavyko apgauti...
“Kai tai pavyksta, norisi išeiti pačiam. Nes jei išsiaiškintų, - nuteistų... - Negatyvūs reiškiniai Rusijoje dažni. Vadovaujuosi gerų žmonių patarimais, kad grįžtant į Lietuvą reikia užsisiūti kišenes. Ten aktyviai veikia kitos struktūros, kurių “dėka” gali greitai netekti teisės įvažiuoti į šalį.”
R.Tuminui pradėjus vadovauti J.Vachtangovo teatrui, jį tarsi išjudino iš miego, pažadino, kas ilgai slypėjo nepaliesta. Teatras kviečiamas į gastroles visame pasaulyje - nuo Niujorko iki Kinijos, nuo Seulo iki Italijos. Žmonės veržiasi į spektaklius, eilėse pešasi dėl likusių bilietų, jame vaidinti pareiškia norą ryškiausi šalies teatralai.
“Gaila, kad taip nevyksta namie, - atsiduso režisierius. - Tačiau šiais laikais teatras nebeapibrėžiamas kurios nors tautos kontekste. Į jį žiūrima visos žmonijos kontekste.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
