Iš Italijos į Lietuvą atvykstantis smuikininkas ir dirigentas Sergejus Krylovas jau metus vadovauja Lietuvos kameriniam orkestrui. 2010-ieji jam ir orkestrui ypatingi - orkestras švenčia savo penkiasdešimtmetį.
Ir vadovas, ir solistas
Iš Rusijos kilęs, bet didžiąją gyvenimo dalį Italijoje praleidęs S.Krylovas prieš metus susisaistė ir su Lietuva - po kelių sėkmingų koncertų Lietuvoje jis buvo pakviestas tapti Lietuvos kamerinio orkestro vadovu.
Pasak paties S.Krylovo, viskas įvyko per trumpą laiką, nors iki tol Lietuvoje jam teko pabuvoti prieš dvidešimt dvejus metus.
“Manau, kad vadovauti tokio lygio orkestrui yra didelė atsakomybė. Orkestro muzikinio tobulėjimo kryptis didele dalimi priklauso nuo meno vadovo. Tam, kad tą kryptį būtų galima sukurti, reikia labai daug dirbti, plėsti repertuarą. Todėl orkestro meno vadovo pareigos man - atsakomybė, kurią su malonumu priėmiau, - džiaugėsi S.Krylovas. - Šis orkestras pasauliniame lygyje yra pirmos klasės. Manau, kad jis dabar ypač geros formos. Mūsų laukia didi ateitis ir ji jau prasideda”.
Garsiam smuikininkui ir dirigentui S.Krylovui Lietuvoje tenka nemenka užduotis: groti ir diriguoti vienu metu. “Kai yra orkestras, dirigentas užsiima orkestru, o solistas - savo darbais. Tuo tarpu būti atsakingam ir už save, ir už kiekvieną orkestro narį sudėtinga - juk turi viską žinoti”, - apie didžiausius sunkumus pasakojo orkestro meno vadovas.
Giria lietuvių pilietiškumą
Lietuvos kamerinis orkestras dažnai kviečiamas koncertuoti svetur. Neseniai jis kartu su S.Krylovu grojo Turkijoje. Todėl, nors meno vadovas į Lietuvą atskrenda rečiau nei kartą per mėnesį, su orkestro nariais susitinka dar ir kitose šalyse.
“Kai atvykstu į Lietuvą, ypač vasarą, matau, kad jūsų šalis turi aukštą kultūros lygį. Mane žavi, kad lietuviai išsiskiria savo meile menui, pilietiniu požiūriu į savo žemę”, - gražių žodžių negailėjo S.Krylovas.
Menininkas apgailestauja, kad dėl greito gyvenimo ritmo, nuolatinių kelionių nespėja Lietuvos pažinti labiau. “Tačiau kaskart čia susipažįstu su vis daugiau žmonių. Dabar mano geriausi bičiuliai - orkestro nariai”, - sakė S.Krylovas.
Lietuviai - disciplinuoti
“Yra gal vienas, o gal du žmonės, kurie orkestre dirba nuo pradžių. Jiems orkestro jubiliejus, ko gero, yra kaip savas gimtadienis. Tačiau šios sukakties esmė ne ta, kad orkestrui penkiasdešimt, o tai, kaip tas laikas pragyventas, - pabrėžė menininkas. - Penkiasdešimt metų yra ilga istorija. Ne tiek jau daug Europoje yra orkestrų, kurie gali didžiuotis tokia praeitimi. Tuose metuose yra tradicija, garsas, to, ką šis orkestras darė”.
Grojęs su ne vienu orkestru S.Krylovas gali juos ir palyginti.
“Profesionalai kiekviename krašte - profesionalai. Bet žmonės labai skiriasi. Tai ypač ryšku iš to, kaip vyksta repeticijos. Lietuvos kamerinis orkestras yra labai disciplinuotas. Niekas nesikalba, nešiurena popieriais, neišeina paskambinti. O Italijoje tai vyksta nuolat ir, atrodo, taip ir turi būti”, - šyptelėjo muzikantas.
Faktai
Lietuvos kamerinį orkestrą 1960 m. subūrė prof. Saulius Sondeckis.
Tarptautinės muzikos bendruomenės dėmesį S.Krylovas atkreipė po pergalių Antonijaus Stradivarijaus (Antonio Stradivari) konkurse Kremonoje (1998 m.) ir Frico Kreislerio (Fritz Kreisler) - Vienoje (2000 m.). Jis debiutavo garsiausiose Europos koncertinėse erdvėse: Berlyno ir Miuncheno filharmonijose, Paryžiaus “Radio France Auditorium”, Vienos “Musikverein” ir “Konzerthaus”, Venecijos “Teatro la Fenice” ir Milano “La Scala”, Atėnų “Megaron Centre”, Briuselio “Bozar”, o taip pat prestižinėje Tokijo “Suntory Hall” salėje ir Buenos Airių “Teatro Colėn” bei Santandero, Granados, “Prahos pavasario” festivaliuose.
Kaip solistas S.Krylovas griežia su garsiais, gilias europietiškas muzikavimo tradicijas puoselėjančiais orkestrais: Vienos, Sankt Peterburgo, Hamburgo, Kopenhagos ir čekų filharmonijų kolektyvais, Milano “Giuseppe Verdi”, Parmos “Filarmonica Toscanini”, Zalcburgo “Camerata Academica” bei Anglijos kameriniu orkestrais, taip pat su NHK Tokijo simfoniniu orkestru.
Prieš keletą metų Mstislavas Rostropovičius S.Krylovą priskyrė geriausiųjų smuikininkų penketukui.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
