Dailės mėgėjai gali tikėtis sulaukti daugiau žinomų pasaulio dailininkų darbų Lietuvoje. Tam galimybės atsivėrė atidarius rekonstruotą Nacionalinę dailės galeriją. Šeštadienį buvo surengtas iškilmingas galerijos atidarymas, o vakar ji jau pakvietė pirmuosius lankytojus.
M.K.Čiurlionis - originaliausias
Nacionalinė dailės galerija yra didžiausia dailės galerija Lietuvoje. Rekonstruotoje galerijoje įdiegtos modernios klimato kontrolės, apšvietimo ir apsaugos sistemos, suteikiančios galimybę į Lietuvą atsivežti tuos menininkų darbus, kurių anksčiau šalies gyventojai negalėjo pamatyti, nes nebuvo jiems eksponuoti tinkamų erdvių.
Anot galerijos vedėjos Lolitos Jablonskienės, naujosios galerijos vizija yra kaupti, tyrinėti ir eksponuoti XX ir XXI a. Lietuvos dailę bei atskleisti jos ryšius su kitų pasaulio šalių kultūra. Neatsitiktinai pirmoji galerijoje pristatoma paroda - “Spalvų ir garsų dialogai. M.K.Čiurlionio ir amžininkų kūryba”. Ji kviečia pajusti, kaip muzikos ir dailės ryšį suprato Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir jo amžininkai iš Rytų bei Vidurio Europos.
“Ši paroda yra sudaryta taip, kad būtų galima atskleisti M.K.Čiurlionio kūrybos tarptautinę reikšmę. Galbūt lietuviai į M.K.Čiurlionį žiūrėjo labiau kaip į nacionalinį dailininką. Toks požiūris buvo pagrindinis ir pats svarbiausias atsižvelgiant į specifines Lietuvos politines sąlygas. Šiuo metu M.K.Čiurlionis yra svarbus kaip nacionalinis dailininkas, bet gilinantis į platesnius kontekstus atsiskleidė truputį primirštas dalykas - M.K.Čiurlionis yra to svarbaus kultūrinio etapo, kuris Europoje vadinamas Sidabro amžiumi, atstovas. Tai etapas nuo 1900-ųjų iki Pirmojo pasaulinio karo. M.K.Čiurlionio kūryba yra labai artimais saitais susijusi su daugelio jo amžininkų kūriniais”, - aiškino viena parodos kuratorių Rasa Andriušytė-Žukienė.
Šie saitai, anot specialistų, atskleidžiami nagrinėjant muzikos ir dailės ryšius. “M.K.Čiurlionis apie šias sąsajas mąstė galbūt originaliausiu būdu - panaudodamas savo muzikines žinias. Humanitarams, žinovams turėtų būti įdomu tai, kad šioje parodoje galima pajusti, kaip skirtingai muzikos ir dailės ryšį atskleidžia skirtingų šalių dailininkai ir asmenybės”, - kalbėjo R.Andriušytė-Žukienė.
Unikalumas - geografija
Muzikos ir dailės santykio tematiką gvildenančių parodų jau būta Europoje. Tačiau, kaip pabrėžė R.Andriušytė-Žukienė, ši paroda unikali tuo, kad joje atskleidžiama, kaip į muzikos ir dailės junginio problematiką žiūrėjo Vidurio ir Rytų Europos dailininkai.
Šalia M.K.Čiurlionio kūrybos pristatymo parodoje galima susipažinti su Františeko Kupkos, Edvardo Muncho, Mstislavo Dobužinskio, Vojčiecho Veiso (Wojciech Weiss), Stanyslavo Vyspianskio (Stanyslaw Wyspiansky), Ilmario Alto (Ilmari Aalt), Rudolfo Perlės ir kitų menininkų dailės darbais, pasiskolintais iš 18 muziejų bei privačių kolekcijų. Iš viso parodoje eksponuojama 150 kūrinių.
Raktas į M.K.Čiurlionio supratimą
Vienas iš tarptautinės parodos kuratorių kompozitorius Šarūnas Nakas didžiausią dėmesį skyrė muzikinei parodos pusei. “Tai, kad M.K.Čiurlionis parodos atidarymui pasirinktas kaip pagrindinė herojinė figūra, yra ir simboliškas, ir reikšmingas dalykas. M.K.Čiurlionis pirmiausia buvo kompozitorius, baigęs dvi aukštąsias mokyklas ir šiuo požiūriu pranokęs kone visus Lietuvos kompozitorius iki pat šios dienos”, - akcentavo Š.Nakas.
Anot jo, M.K.Čiurlionio mąstymas kur kas labiau atsekamas atsižvelgiant į jo muzikinį išsilavinimą ir į tuos liudijimus, kuriuos galima aptikti tyrinėjant jo rankraščius, klausantis jo kūrinių, lyginant jo kūrybą su kitų kūrėjų.
Pirma proga pamatyti rankraščius
Nacionalinėje dailės galerijoje meno mėgėjams bus suteikta galimybė išgirsti ir M.K.Čiurlionio muzikinius kūrinius. Parodoje yra įrengti du kompiuteriniai terminalai, valdomi pačių parodos lankytojų. Užsidėję ausines jie galės išgirsti 49 kompozicijas: 32 vėlyvuosius M.K.Čiurlionio ir 17 kitų autorių iš Europos ir Amerikos kūrinių.
Didžiuliuose projekciniuose ekranuose rodomi autentiški M.K.Čiurlionio rankraščiai, kurie beveik visada buvo rašyti vienos ar kelių spalvų pieštukais. “Lig šiol tie rankraščiai niekur nebuvo rodyti, jie buvo saugomi M.K.Čiurliono dailės muziejaus archyve ir tai bene pirma proga pamatyti M.K.Čiurlionį kaip natų grafiką, pajusti įdomumą ir džiaugsmą visa tai stebėti gyvai”, - pridūrė Š.Nakas.
Nacionalinės dailės galerijoje taip pat bus surengta tarptautinė konferencija “Tarp tylos ir garso”, taip pat ketinama parodyti keletą filmų apie M.K.Čiurlionį ir jo amžininkus dailininkus, kurių darbai pristatomi pirmojoje rekonstruotos galerijos parodoje.
Be parodos “Spalvų ir garsų dialogai. M.K.Čiurlionio ir amžininkų kūryba” Nacionalinės galerijos lankytojai galės apžiūrėti nuolatinę XX-XXI a. Lietuvos dailės ekspoziciją.
2005-2009 m. Nacionalinės dailės galerijos pastatas buvo rekonstruojamas ir išplečiamas pagal architektų Audriaus Bučo, Dariaus Čaplinsko ir Gintaro Kuginio projektą. Iš Valstybės investicijų programos projektui buvo skirta 84 mln. litų. 800 tūkst. litų paramą galerijos audiovizualinei įrangai įsigyti skyrė Japonijos Vyriausybė.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
