respublika.lt

Monsinjoro šviesos pasiekti

(0)
Publikuota: 2012 balandžio 11 10:09:03, Danutė ŠEPETYTĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×

Nors katalikiškoje tradicijoje nėra įprasta švęsti Bažnyčiai svarbių žmonių ar šventųjų gimtadienius - svarbesnė, tikruoju gimtadieniu laikytina yra mirties data, reiškianti stojimą Dievo akivaizdon, gimimą amžinybei, - tačiau vakar būrys Lietuvos tikinčiųjų, kultūros ir mokslo asmenybių, tiesiogiai Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko prakalbintų, paliestų, palaimintų žmonių neatsispyrė pagundai paminėti šio jau prieš dešimtį metų pas Dievą iškeliavusio gūdžiausiais sovietmečio laikais juos guodusio, stiprinusio, jiems švietusio dvasininko devyniasdešimties metų sukaktį.

Monsinjoro K.Vasiliausko devyniasdešimtmečiui skirti renginiai prasidėjo prie jo kapo Antakalnio kapinėse, kur kelios dešimtys žmonių pirmai šiltai pavasario saulutei tvieskiant susirinko padėti gėlių, uždegti žvakelių, pasimelsti. Vieno Monsinjoro globotinių - kunigo Gintaro Petronio vadovaujami visi sugiedojo „Viešpaties angelą“, o grįždami gėlių padėti užsuko ir prie jaunesniojo K.Vasiliausko „brolio“ poeto Justino Marcinkevičiaus kapo.

Daug gausiau žmonių paminėti šio šventojo, padėkoti Dievui už galimybę jį turėti mūsų šaliai susirinko į Šv.Kryžiaus bažnyčią, kur du Monsinjoro mokiniai kunigai Ričardas Doveika ir Gintaras Petronis aukojo mišias.
„Šiandien, trečiąją Velykų dieną, švęsdami Kristaus prisikėlimo iškilmes, taip pat susirinkome padėkoti Dievui už Monsinjorą Kazimierą. Ištarti ačiū taip pat ir jam pačiam. Dievas pasitikėjo žmogumi, leisdamas susilaukti tėvams Kazimiero asmens. Tačiau Kazimieras tą pasitikėjimą visiškai pateisino. Pateisino savo gyvenimu ir savuoju gyvenimu pašventino vyro ir moters tėvystę bei motinystę. Pateisino pats tapdamas vaikščiojančiu gailestingumu, skleisdamas viltį ir meilę“, - mišių metu sakė kunigas R.Doveika.

Po mišių šie abu kunigai Monsinjoro atminimui skirtą renginį pratęsė Lietuvos mokslų akademijoje, virsdami iškilmingo vakaro vedėjais. Renginyje buvo parodyta filmuota medžiaga, spinduliuojanti Monsinjoro šypsena bei žodžiais, kalbas sakė paties Monsinjoro giminaitė Dalia Vasiliauskaitė, pažėrusi gražių prisiminimų iš vaikystės, Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko fondo valdybos pirmininkas literatūros mokslininkas Valentinas Sventickas, poetas Rimvydas Stankevičius, puikiai muzikavo tarptautinio kamerinio dainavimo konkurso „Beatričė“ (skirto B.Grincevičiūtės 100-mečiui) laureatai Audrius Martišius, Laura Zigmantaitė, Andrejus Apšega, pianistai Lina Giedraitytė, Audronė Eitmanavičiūtė, Rūta Mikelaitytė, birbynininkas Egidijus Ališauskas.

Kunigas R.Doveika perskaitė publikai K.Vasiliausko pamokslą, sakytą pirmosiose paties R.Doveikos aukotose mišiose, kunigas G.Petronis prisiminė linksmą nutikimą, kaip į traukinį nesuspėję K.Vasiliausko sutuokti jaunavedžiai liko nakvoti klebonijoje, Monsinjoras užleido jiems savąją kleboniškąją lovą, o jaunavedžiai „miegodami“ tą lovą sulaužę.

Norėdamas pabrėžti dviejų didžių žmonių artumą, beveik kiekvienas šnekėtojas renginyje savąją kalbą baigė itin artimo Monsinjoro bičiulio - J.Marcinkevičiaus eilutėmis, o salėje, šalia K.Vasiliausko draugų bei giminaičių, pastebėjau ir poeto našlę Genovaitę.

Monsinjoro K.Vasiliausko labdaros fondo valdybos pirmininko Valentino Sventicko kalba

„...Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, aname pasaulyje išgirdęs, kad 2002 metų biržely buvo įsteigtas jo vardu pavadintas labdaros fondas, kad fondui rūpi jo atminimo įamžinimas, jo puoselėtos vertybės, - taigi išgirdęs tokią žinią, jis bus droviai pagūžčiojęs pečiais, paburbėjęs ir galų gale supratingai susitaikęs. Ypač sužinojęs, kad fondo valdybai vadovaus Justinas Marcinkevičius... Prisimindami, kad eina vienuolikti metai po Monsinjoro mirties, mes, fondo valdybos žmonės, turime išpažinti, kas nuveikta.

Pastatytas antkapinis paminklas Antakalnio kapinėse. Šiandien dar kartą įsitikinome: tai - žmonių lankomas paminklas. Vilniuje prie namo, kuriame Monsinjoras gyveno, pritvirtinta atminimo lenta. Paminklinis granito riedulys pastatytas Vilniuje prie Šv.Rapolo bažnyčios, ten pat atsirado memorialinė plokštė su užrašu apie K.Vasiliausko kunigavimo toje bažnyčioje metus. Dabar tai - kuklus, bet gražiai sutvarkytas Monsinjoro skveras. J.Marcinkevičius spėjo pasakyti pakilią kalbą šio memorialo atidarymo iškilmėse.

Aktualumo ir išliekamosios vertės, manykime, turės knygos, kuriose vienaip ar kitaip iškyla K.Vasiliausko asmenybė. Tai jo pamokslų knyga „Šviesi vilties žvaigždė“ sudaryta Aldonos Kudžmaitės, išleista 2001 metais, knyga „Širdies neatskiriamasis: Monsinjoras K.Vasiliauskas mūsų atsiminimuose“ (2002) ir jauno kunigo laiškų iš lagerio knyga „Iki švytėjimo“ (2004) - abi pastarąsias parengė Onė Baliukonė. 2005 m. Viktorija Daujotytė išleido veikalą „Žmogus ir jo kalnas“, kurioje Monsinjoras iškyla kaip XX amžiaus Lietuvos dramatišką kelią simbolizuojanti figūra. Tai ne vienintelės knygos. Atrodo, kad po kunigų Strazdelio, Maironio, Vaižganto mūsų monsinjoro pavardė yra labiausiai ataidinti lietuvių literatūroje...

Čia paminėjau tik dalį Monsinjoro atminimui ir misijai skirtų veiksmų: vieni jų padaryti Monsinjoro K.Vasiliausko labdaros fondo pastangomis ir sukauptomis lėšomis, kiti - fondui skatinant ir palaikant, dar kiti - visai savarankiškai veikiant. Ačiū visiems žmonėms, padariusiems minėtus ir neminėtus darbus“.


Žurnalisto, poeto Rimvydo Stankevičiaus kalba Monsinjoro 90-mečio minėjime

„Apaštalas ir evangelistas šv.Matas savo evangelijoje yra parašęs kone labiausiai viltį pamaitinusį sakinį: „Petras, išlipęs iš valties, ėmė eiti vandens paviršiumi ir nuėjo prie Jėzaus“. Būtent - vandeniu ėjo ne tik Jėzus - ne tik visagalis, jau pradėtas iš Šventosios Dvasios, kuriam mūsų, paprastųjų, žaidimo taisyklės šiame pasaulyje natūraliai negalioja, o Petras - tokios pat kilmės ir tokių pat galimybių žmogus kaip ir mes. Ta fraze buvo pasakyta: ir tau tai yra įmanoma - tavų duotųjų žmogiškųjų galimybių spektras tai leidžia. Esu poetas, todėl tikiuosi, kad man tokią pretenziją į stebuklus atleisite, bet perskaitęs šiuos evangelisto žodžius tapau nepalyginti stipresnis.

Nors kalbėti noriu ne apie save ir net ne apie šv.Petrą - apie Monsinjorą Kazimierą Vasiliauską, bet stebuklingasis Petro nutikimas su juo man kaži kaip beveik tiesiogiai susijęs. Petras vandeniu gebėjo eiti tol, kol nenukreipė akių nuo Jėzaus į grėsmingai putojančias bangas. Tada ėmė skęsti.

Tad štai ir noriu pasakyti, kad Monsinjoro K.Vasiliausko asmenybėje įžvelgiu tą mokinį, kuris nė karto per gyvenimą ir nenukreipė žvilgsnio nuo Jėzaus, nenudelbė į bangas, kurios - visi žinome - Monsinjoro gyvenime šėlo ir putojo ne mažiau grėsmingai, talžė ne mažiau žiauriai nei anuomet Genezareto ežere.

Nežinau, gal neturiu teisės laidytis tokiais žodžiais, nes, turiu prisipažinti, gyvo Monsinjoro man taip ir neteko sutikti. Tačiau jo šventumas mane vis tiek įstengė pasiekti - per žmones, su juo bendravusius tiesiogiai, per jo pamokslus, jo laiškus iš lagerių, per monografijas. Per jo darbų liudijimus - begalę jo darbų liudijimų, ir aprašytų, ir pasakojamų iš lūpų į lūpas, pamažu virstančių šių laikų Lietuvos legendomis...

Vandens paviršius, žinoma, tik metafora. Ją galima pakeisti. Pavyzdžiui, pačiam Monsinjorui kur kas artimesne nuolatinio, nepaliaujamo kopimo aukštyn metafora. Tačiau esmė nesikeičia - gyvenimas, kaip sutelkčiausio, atsakingiausio, subtiliausio veiksmo reikalaujanti misija, distancija, neturinti atokvėpio valandėlių, dėmesio atpalaidavimo akimirkų... Poilsis - tik pasiekus viršukalnę, į kurią Monsinjoras jau dešimtmetis, kai yra užkopęs.

Tiesą sakant, jis ne tik sustiprino mano tikėjimą Dievu, bet ir tikėjimą literatūra. Jis buvo dar ir - atsiprašau už tokį pasaulietišką aspektą - tobulas grožinės literatūros skaitytojas. Išdrįsęs knygų pasaulį, literatūros herojus, juose išrašytas taurių poelgių puokštes laikyti ne gražiu, guodžiančiu pramanu, o tikrove. Be jokių išlygų. Dar daugiau - jis buvo skaitytojas, išdrįsęs tą knygų pasaulį įgyvendinti... H.Ibseno Brandas. F.Dostojevskio Alioša Karamazovas ar kunigaikštis Myškinas... Monsinjorui su jais buvo nesvietiškai pakeliui. Ir kopdamas su jais į svaigiąsias viršukalnes jis nedarė sau jokių nuolaidų, nepaisydamas, atrodytų, akivaizdaus skirtumo - anie tik plunksnos sukurti, o jis - iš kūno ir kraujo, su žmogiškųjų galimybių ribomis...

Mane tiesiog pakirto, sukrėtė, padrąsino toks tikėjimas. Jei pavyko Brandui - kodėl turėtų nepavykti man? Jei pavyko šv.Petrui - kodėl turėtų nepavykti man? Tereikia elgtis taip kaip jie. Net ir nesvarstant, nepaisant to, ar jie tikrai taip elgėsi. Čia tai bent tikėjimas. Ne tik šventraščio - apskritai literatūrinio teksto galiomis. Apie tokį santykį su tekstu esu skaitęs knygose, tačiau iki Monsinjoro gyvo tokio pavyzdžio neturėjau.

Visi gyvename tokiuose pačiuose kūnuose, todėl, manau, sutiksite, kad nepaprastai sunku tikėti kaip apaštalas Paulius - nemačius. Vis norisi išsiderėti galimybės tikėti - kaip apaštalas Tomas. Todėl pasiektas Monsinjoro šviesos jaučiuosi laimingas. Dar daugiau - manau, laiminga karta, laimingas kraštas - gavęs tokią galimybę. Nes Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas - viena tų žaizdų, į kurias galime įleisti pirštą. Kad įtikėtumėm“.

 

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s