Pirmosios vasario dienos vakare, spiginant daugiau nei dvidešimt laipsnių šaltukui, Rašytojų klubo salėn sugužėjo ištikimiausi didžio Lietuvos poeto Justino Marcinkevičiaus gerbėjai pasiklausyti ištikimos poezijos bičiulės - aktorės Gražinos Urbonaitės skaitomos jo poemos „Siena“. Ir renginio organizatoriai, ir net pati aktorė stebėjosi šalčio nepabūgusiųjų gausa - publika užpildė visą salę.

„Vasaris - didžiosios poeto Justino Marcinkevičiaus kelionės mėnuo, todėl labai prasminga šiandien drauge su jo žodžiu ištarti jo vardą. Būtent čia - šioje erdvėje, nes čia buvo didžioji jo rūpesčio pieva“, - pasisveikindama su publika tarė aktorė ir tuojau pat tarsi maldą ar ypatingą pasisveikinimą su Poetu ėmė deklamuoti septintąją jo meilės elegiją: „Atėjus lapų išėjimo metui, tą vakarą, kada manęs nebus, brangieji, kaip aš jus mylėsiu...“

Ir jau tik tuomet ėmė skaityti tai, kas programoje žadėta - 1963 metais J.Marcinkevičiaus sukurtą vadinamąją miesto poemą „Siena“ apie visą moters gyvenimą, prabėgusį prie vieno kiemo, vieno miesto, vienos valstybės, vienos istorijos, vieno likimo sienos.

Turiu pripažinti, šios poemos nėra tarp mano mėgstamiausių J.Marcinkevičiaus kūrinių, tačiau tariu nuoširdžius komplimentus aktorei G.Urbonaitei - perskaityta nepaprastai galingai. Atrodytų, kūrinys ne kitados Poeto rašytas, atrodytų, „Siena“ gimė čia ir dabar - tiesiog aktorės vaidybos ekstazėje, tiesiog jos lūpose.

Tai buvo gera „metų be Justino“ paminėjimo įžanga - toliau J.Marcinkevičiaus gerbėjus Poeto atminimo renginiu Šv.Jonų bažnyčioje pasitiks akademinė Vilniaus universiteto erdvė. Gausu poeto garbei skirtų renginių sulauksime ir vasario 16-ąją - poeto mirties dieną. Taip pat dar šį mėnesį turėtume sulaukti profesorės Viktorijos Daujotytės monografijos apie J.Marcinkevičių, o Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla žada skaitytojams padovanoti paskutinį paties poeto sudarytą daugiau nei 100 eilėraščių rinkinį „Ranka rašyta“.