7 nuotr.Paveikslų galeriją ant Marijampolės sienų šiemet papildė šeši nauji darbai. Dabar jų jau 19. Daugiausia - senamiestyje. Tiek jų susirinko per penkias vasaras. Po pirmo menininkų vizito prieš penkerius metus gal ir atsirado skeptikų, šyptelėjusių apie ištepliotas sienas, bet kasmet jų mažėjo, o po šių metų menininkų vizito jų vargu ar išvis liko. Tapyba ant pastatų sienų tapo neatskiriama miesto savastimi. Kaip į parodų galerijas, miesto svečiai traukia pasižiūrėti paveikslų ir pasvarstyti, ką jie reiškia. Visi „Respublikos“ kalbinti žmonės pirmiausia sakė, kad paveikslai kviečia peržengti provincialumo ribas.
Projektą, pavadintą „Malonny“ prieš penkerius metus į Marijampolę atvežė iš sostinės kilęs, o pastaruosius metus Niujorke gyvenantis ir kuriantis dailininkas Raimundas (Ray) Bartkus. „Malonny“ vertimo nerasite jokiame žodyne. Tai yra trijų didžių pasaulio miestų pirmosios raidės - Marijampolė - Londonas - Niujorkas.
Paveikslai daugiausia puošia senamiesčio sienas, bet klaidžiojant po miestą jų fragmentų galima užtikti ir atokiau. Vienas tokių, traukiančių akį, nutapytas prie Šešupės, ant senosios užtvankos sienos. Prieš dvejus metus jį sukūrė R.Bartkus. Ypač įspūdingai paveikslas atrodo ramų vasaros vakarą - plaukikai nuo sienos regis išplaukia į Šešupę.
Po šios vasaros lankytojų akį ypač traukia marijampoliečių pramintame kačių kiemelyje per visą sieną nutapyti ratu skriejantys balandžiai. Jo autorius - Vilas Tetheris (Will Teather) kuria Londone. Toje pačioje erdvėje - Niujorko dailininko Džefo Vudberio (Jeff Woodbury) „Langai“. Gretimoje, Butlerienės, gatvėje, akį traukia menininkės iš Londono Lanč Džekson (Lantch Jackson) per minios rankas žengianti moteris. Pasak autorės, paveikslas simbolizuoja judesį. Butlerienės gatvėje simpoziumo iniciatorius R.Bartkus sukūrė filosofinį paveikslą „Čia - ne siena“. Ant baltos sienos nutapyta saulėto dangaus perspektyva tarytum kviečia pasiginčyti.
Projekte šiemet dalyvavo ne tik užsieniečiai. Per 20 Marijampolės meno bendruomenės atstovų siūlė eskizo ant R.Stankevičiaus mokyklos sienos idėjas. Komisija atsirinko Anglijoje kompiuterių dizaino studijas baigusio marijampoliečio Igno Vieversio projektą „Do what you can‘t“. Darbas gana maištingas, kviečiantis siekiant tikslo ir naujų rezultatų laužyti neapibrėžtas taisykles. Jis labai patinka jaunimui.
Kaip sakė pagrindinis „Malonny“ organizatorius Andrius Jasinskis, penktasis meno simpoziumas atnešė naujų suvokimų ir įtvirtino jau seniau aptartas tendencijas - kviesti į projektą kuo daugiau vietinės meno bendruomenės. Vieną iš didžiausių darbų ant mokyklos sienos atlikęs I.Vieversys buvo pirmųjų „Malonny“ savanoris, o šiemet įgyvendino vieną didžiausių projektų. Gali būti kad tolimesniuose „Malonny“ projektuose laimės ir kiti jauni kūrėjai marijampoliečiai. Tie, kuriems šiemet buvo leista pridėti ranką. Šit „Langų“ autoriaus Dž.Vudberio darbą puošiančios gėlės ant palangių, katinas, užuolaidėlės - ne dailininko, o pradedančių, dar besimokančių Marijampolės meno mokykloje jaunuolių kūryba.
„Pajutome, kad projektas nėra svetimkūnis. Žinomi menininkai nesistengė primesti bendruomenei savo idėjų, o kvietė diskutuoti. Savanoriai ne tik siūlė, bet ir patys dalyvavo kūrybos procese“, - sakė A.Jasinskis. Pasak A.Jasinskio, sienų tapyba siekiama miestą pagyvinti didesnių pastangų nereikalaujančiais architektūriniais sprendimais. Kad miestas būtų patrauklus atvykstantiems. „Marijampolėje yra dar ką daryti“, - šypsosi organizatorius.
