Knygynų lentynas ką tik pasiekė naujoji Rašytojų sąjungos leidyklos leidžiamos serijos “Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius” knyga. Šioji skirta didžiajai Klaipėdos krašto metraštininkei, Mažosios Lietuvos kultūros saugotojai Ievai Simonaitytei, tiksliau, pačiam garsiausiam, net keliolika kartų perleistam jos romanui “Aukštujų Šimonių likimas”.
Šioje knygoje spausdinamas tekstas imtas iš 1987 metais “Vagos” išleisto pirmojo I.Simonaitytės “Raštų” tomo - jį 1966 metais peržiūrėjo ir aprobavo pati autorė. Romanas spausdinamas su epilogu, kurio sovietmečio leidimuose buvo atsisakyta, taip pat kaip atskiras priedas spausdinamas romano skyrius “Naujųjų laikų aušra”, kuris pirmajame romano leidime.
Už šį romaną I.Simonaitytei 1935 metais buvo paskirta valstybinė literatūros premija. Premijos komisija (iš jos narių paminėsime Vincą Mykolaitį-Putiną, Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę) savo sprendimą argumentavo, pabrėžė, kad “Aukštujų Šimonių likimas” supažindina su Mažosios Lietuvos charakteriu, kas mūsų literatūroje yra nauja, sukuria įspūdingą, sintetinį, meniškai ryškų to krašto lietuvių gyvenimo vaizdą.
Pati autorė apie savąjį romano lauką yra sakiusi: “Šioje teritorijoje, kuri vokiečių žemėlapiuose vadinama “Lietuva” arba “Mažąja Lietuva”, išsilaikė senasis giminės būdas, visiškai nepažeistas iki šių dienų, pirmykštis, grynas ir galingas”. Šis kraštas išliko mažiausiai paliestas slavų įtakos, bet nebuvo apsaugotas nuo vokiečių kultūros skverbimosi. Būtent šiame krašte ryškiausiai susiduria dvi kultūros - vokiškoji ir lietuviškoji. Pasak šviesaus atminimo mokslininko Vytauto Kubiliaus: “viena miestietiška, universitetinė, valstybinė, kita kaimiška, folklorinė, patriarchalinė, viena puolanti, kita besiginanti - susitinka tame pačiame žmoguje, ir jis nebežino, kas jis per vienas - lietuvninkas ar vokietis”.
Vargu ar verta plačiau pristatyti kūrinio autorę ar šį kūrinį analizuoti. Ne tik todėl, kad be išimties kiekvienas tai esame darę mokykloje, bet ir todėl, kad knygos pradžioje spausdinamas išsamus Žydronės Kolevinskienės straipsnis “Aukštujų aukščiai”, nuosekliai pristatantis ne tik “Aukštujų Šimonių likimą”, bet ir visą autorės gyvenimą bei kūrybą.
Beje, I.Simonaitytės “Aukštujų Šimonių likimas” - dvidešimt antroji planuojamos trisdešimties knygų serijos “Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius” knyga. Šalia šio monumentalaus romano serija pristato (arba dar pristatys) skaitytojams Jono Avyžiaus, Jono Aisčio, Vinco Krėvės, Juozo Baltušio, Jono Biliūno, Kazio Binkio, Kazio Borutos, Bernardo Brazdžionio, Petro Cvirkos, Janinos Degutytės, Juditos Vaičiūnaitės, Dalios Grinkevičiūtės, Juozo Grušo, Mariaus Katiliškio, Vytauto Mačernio, Maironio, Eduardo Mieželaičio, Vinco Mykolaičio-Putino, Salomėjos Nėries, Henriko Radausko, Broniaus Radzevičiaus, Antano Škėmos, Balio Sruogos, Šatrijos Raganos, Igno Šeiniaus, Juozo Tumo-Vaižganto, Antano Vaičiulaičio, Antano Vienuolio ir Žemaitės literatūrinį palikimą.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Gyvenimas"
