Labanoro bažnyčią jau papuošė bokštai

Prieš pusantrų metų iki pamatų sudegusi dviejų šimtų metų Labanoro bažnyčia tuoj bus po stogu. O rugsėjį, per Labanorinės atlaidus, darbai turi būti baigti ir naująją bažnytėlę ketinama pašventinti.

„Bažnyčios sienos jau su stogo gegnėmis, trys eilės maumedžio gontų uždengtos, kryžiai ir bokštai jau sustatyti. Per mėnesį ji bus uždengta, sudėti langai ir rugsėjo 10 dieną kviečiame į bažnyčios šventinimą“, - neslepia entuziazmo Labanoro seniūnas Vincas Jusys.

Nors darbų dar nemažai, ir bažnyčios klebonas Jurgis Kazlauskas neabejoja, kad darbininkai per mėnesį suspės viską užbaigti. Nes žmonės, nakvodami čia pat, klebonijoje, dirba nuoširdžiai neskaičiuodami valandų. Be to, ir darbų likę nebe tiek daug. Baigus dengti stogą, sustačius langus ir duris, dar reikės viduje sudėti grindis.

„Rugpjūčio 8 d. vyks paskutinės mišios statomoje bažnyčioje. Bus lygiai metai, kai ji pradėta statyti. O paskui jau šventinsime“, - sako klebonas J.Kazlauskas.

Tiesa, į Labanorinės atlaidus susirinkę žmonės dar neišvys viso pirmykščio bažnyčios grožio. Mat kol kas jie matys tik rąstų sienas. Tačiau po poros metų, kai rąstai susigulės, bažnyčia iš lauko ir iš vidaus bus apkalta lentelėmis. Bet, tvirtina klebonas, visa kita bus kaip buvę. Jau yra pagamintas pagrindinis altorius, tapomas Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslas.

Daugybės kabinetų slenksčius su klebonu numynęs seniūnas V.Jusys džiaugiasi, kad žmonės, nors ir po truputį, ir toliau aukoja bažnyčios statybai. Daugiausia prisideda tie, kurių šaknys Labanore. Antai naujieji bažnyčios bokštai papuošti kalvio darbo kryžiais. Juos nukaldinti užsakė kadaise čia mokytojavusių Bruzgių sūnus vilnietis.

„Pats žmogus, čia turintis sodybą, atėjo ir pasisiūlė. Padarė gražius kryžius, taip įamžino tėvų atminimą“, - su dėkingumu kalba seniūnas.

Jis neabejoja, kad atstatyta bažnyčia trauks keliautojus taip pat kaip ir anksčiau. Jau dabar netrūksta lankytojų. Per Labanorą keliaujantys žmonės sustoja ir stebisi, kad per metus atlikti tokie dideli darbai. „Juk tik pernai rugpjūčio 15-ąją buvo padėtas pirmas bažnyčios sienų vainikas. Pasirodo, labai norint daug galima padaryti“, - seniūnas prisiminė, kokius kryžiaus kelius teko nueiti, kol pramušė visus statybos leidimus, įtikino skeptikus. Sako, net ir tarp Bažnyčios hierarchų buvo abejojančių, ar verta ją atstatyti. Esą parapija per maža, vos 300 tikinčiųjų.

Seniūnas prisipažino, kad žmonių suaukoti, Vyriausybės ir rajono savivaldybės skirti pinigai jau išleisti. „Dabar visa viltis - premjeras, statybų pradžioje žadėjęs skirti milijoną litų. Pusė tos sumos pernai leido pradėti darbus. Dabar laukiama antros milijono pusės. Juk matosi, kas padaryta“, - V.Jusys tvirtina, kad turbūt niekam nekyla abejonių, jog pinigai leidžiami vėjais.

Klebonas J.Kazlauskas nė nebando slėpti, kad belaukiant žadėtųjų pinigų statybos būtų sustojusios, jeigu nebūtų pavykę susitarti su UAB „Vidista“ vadove Vida Maišėniene tęsti darbus.

„Sutarėme, jeigu pinigai vėluos, darbininkai palauks. Mes tikimės, kad premjeras, žadėjęs užbaigimui surasti pusę milijono, pažado nepamirš. Mes už jį melsimės“, - klebonas tiki, kad maldos padės. Jo žodžiais, Lietuvos žmonės dėl to milijono neturėtų pykti, juk jie galės pasakyti taip pat prisidėję prie kilnaus tikslo.