Ateinantį savaitgalį, Mindaugo karūnavimo dieną, Kernavėje vyks tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis “Gyvosios archeologijos dienos”. Festivalio metu Kernavėje atgims senieji amatai, gyvensenos ir karybos būdai.
Jau vienuoliktus metus vykstančios “Gyvosios archeologijos dienos” šiemet ketina pristatyti dar įvairesnę ir turtingesnę programą: šventės svečiai galės išvysti ne tik ankstyvųjų viduramžių gyvensenos būdą, amatininkų meną, karių išmonę, bet ir patys pamėginti senoviniu būdu nužiesti puodą ar iššauti iš lanko. Šventėje savo programas pristatys ir svečiai iš užsienio - Lenkijos, Baltarusijos, Vokietijos, Olandijos, Danijos. Netrūks ir gyvos muzikos - čia pasirodys “Atalyja”, “Aisva”, “Sedula”, savo meną demonstruos dūdmaišių, būgnų, ragų muzikos meistrai. Šventės metu taip pat bus galima pasinerti į dar gilesnę senovę - čia išdygs akmens amžiaus stovyklavietė, neolitinis būstas, kuriame bus galima išvysti ir buities, aprangos, keramikos detalių. Savo amatą taip pat demonstruos kalviai, batsiuviai, audėjai, aludariai, kariai, lankininkai, žvejai...
Auganti tradicija
Pasak “Gyvųjų archeologijos dienų” projektų vadovo Jono Vitkūno, šiemet išaugo ir dalyvių skaičius - šventėje pasirodys daugiau amatininkų ir muzikantų nei pernai. “Yra ir gyvosios istorijos, eksperimentinės archeologijos klubų, yra ir pavienių amatininkų. Iš esmės vienijame istorijos ir archeologijos entuziastus, kurie skiria begales savo laisvo laiko šiai aistrai. Šiandieną jau galime pasigirti neblogai išplėtota gyvosios istorijos tradicija - atvykę užsienio svečiai vienbalsiai stebisi mumis ir sako, kad mūsų festivalis - vienas geriausių tokio pobūdžio festivalių Europoje”, - teigė J.Vitkūnas.
Išlaikyta autentika
Anot jo, šventės metu yra itin svarbu išlaikyti dvasią ir autentiką. “Mūsų festivalio teritorijoje nepamatysite spalvotų balionų, plastikinių niekučių ar kiniškų šlepečių - tokių prekeivių neįsileidžiame. Norime parodyti kuo daugiau autentikos, to, kaip gyveno žmonės prieš penkis, šešis šimtus metų ir dar anksčiau. Su kiču kovoti sunku, tačiau, manau, mums tai pavyksta. Visi amatai, kuriuos demonstruos mūsų šventės dalyviai, bus tikri: ugnis skeliama skiltuvu, geležis kalama rankomis, puodai žiedžiami būtent taip, kaip tai darė mūsų protėviai”, - pabrėžė J.Vitkūnas. Jo teigimu, tai nėra tiesiog mugė, tai - ištisa atgijusi istorija.
Tęstinis projektas
Pasak J.Vitkūno, “Gyvųjų archeologijos dienų” organizatoriai turi ir planų, kaip šią šventę plėsti. “Pastebėjome, kad mūsų veikla itin domisi šeimos. Pavyzdžiui, kartu su mūsų amatininkais mokosi keramikos. Be to, ir po šventės žmonės skambina, teiraujasi, kur galėtų įsigyti amatininkų darbų ir panašiai. Tad galvojame apie eksperimentinės archeologijos stovyklas vaikams, moksleiviams, taip pat - apie nuolat veikiantį viduramžių kultūros centrą, kuriame galėtume demonstruoti senuosius amatus ir pamokyti jų tuos, kurie domisi. Manau, tai būtų naudinga - juk moksleiviui taip mokytis yra kur kas įdomiau. O šeimoms tai - puikus laiko praleidimo būdas, kartu susipažįstant su istorija”, - pasakojo J.Vitkūnas.
Eksperimentinė archeologija, sako J.Vitkūnas, - tai tarsi laiko įveikimas. “Bandant atkurti mūsų protėvių gyvenseną, tarsi prisilieti prie jų, sustabdai laiką, ir kartu geriau supranti, kas tu ir iš kur atėjai. Nebūtų sąžininga sakyti, kad visuomet pasiekiame 100 procentų autentiką, bet vis dėlto labai prie jos priartėjame bandydami, eksperimentuodami, mėgindami įsijausti. Tai - hobis, manija, net, sakyčiau, tam tikras “stogo nučiuožimas”, - šmaikštavo J.Vitkūnas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
