Filmas vers didžiuotis Lietuva

Jį sukūrė Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijos konkursą filmui ar serialui Jono Radvano herojinio epo tema laimėjusi režisieriaus Arūno Matelio įkurta „Studija Nominum“.

Filmas pasakoja apie legendinius Lietuvos didikus: Radvilą Juodąjį, Radvilą Rudąjį ir Radvilą Našlaitėlį, atkartodamas šio legendinę piligriminę kelionę dykuma iki pat Jeruzalės vartų. „Radviliadoje“ atkurtas ir šiemet švenčiantis 450 metų jubiliejų Ulos mūšis, sustabdęs Rusijos invaziją į Europą. Jis laikomas vienu ryškiausų karybos pavyzdžių ne tik LDK istorijoje, kai penki tūkstančiai lietuvių, vadovaujamų Radvilos Rudojo, puola 25 tūkstančius rusų armijos kareivių ir laimi. Filmo prodiuseris A.Matelis juokauja: jei Radvila Rudasis gyventų šiandien, jis nusipelnytų vadovauti NATO ir „broliai ukrainiečiai, jo konsultuojami, seniai būtų išsprendę visus reikalus vos per keletą savaičių.“

Filmo režisierės Ramunės Rakauskaitės manymu, Lietuvos istorinės tapatybės savivoka miglota ir nuolat išgyvena krizę. „Pažintis su pagrindiniais LDK didikais suteikia visai naują „raktą“ tautos praeičiai, - sako ji, - Radvilos suteikia mūsų istorijai stokojamą iškilnumo matmenį.“

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549 - 1616), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, į Lietuvos ir pasaulio geografijos istoriją įėjo 1590-1600 m. organizuotomis LDK lauko kartografavimo ekspedicijomis. Jų pagrindu buvo sudarytas ir 1613 m. Amsterdame išleistas vienas tiksliausių tuo metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapių. Jis iki šiol tebelaikomas vienu geriausių Renesanso kartografijos pavyzdžių. Gavęs popiežiaus palaiminimą, Radvila Našlaitėlis daugiau kaip prieš 400 metų išsirengė į Jeruzalę, norėdamas prisiliesti prie Jėzaus kapo. Ši kelionė buvo ilga, sunki, kupina pavojų, sekinanti ir su mažai tikėtina sėkminga pabaiga. Po daugelio praradimų ir pavojų jis šią dvejų metų piligriminę kelionę įveikė ir aprašė knygoje „Kelionė į Jeruzalę“. Taip radosi pirmasis lietuvių autoriaus bestseleris, taip radosi ir naujas kelionių literatūros žanras, kurio krikštatėviu laikomas Radvila Našlaitėlis.

Juosta buvo sukama net 8 šalyse. Ji atskleidžia ir netikėtų faktų, tarkim, kad Radvilų palikuonių pėdsakų reikia ieškoti JAV prezidento Džono Kenedžio šeimoje, kad kažkas iš jų yra gavęs net penkis „Emmy“ apdovanojimus ir sukūręs pasaulinę mados imperiją. Ne veltui Radvilų atžvilgiu tris šimtmečius buvo sakoma: „Nenoriu būti karaliumi, noriu būti Radvila“.

Filmo kūrėjai aiškina, kad vaidybinėms viduramžių scenoms kostiumai buvo gaunami net iš kelių šalių, o filmavime, be masuotės, dalyvavo net 180 žmonių (kūrėjų, aktorių, konsultantų, pašnekovų) grupė. Vaidmenys kliuvo gerai žinomiems lietuvių aktoriams Donatui Šimukauskui, Algirdui Dainavičiui, Andriui Paulavičiui, Giedriui Arbačiauskui, kitiems, savo žiniomis dalijasi istorijos specialistai, net Radvilos Juodojo palikuonis princas Maciej Radziwill. Prie unikalaus filmo scenarijaus triūsė A.Matelis, R.Rakauskaitė, Renata Šerelytė bei Romas Lileikis, filmavo operatorius Audrius Kemežys, vaidybinius epizodus režisavo Jonas Trukanas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“