Knygų mugės išvakarėse pasirodė humanitarinių mokslų daktarės Dalios Dilytės knyga „Senovės Romos kultūra“. Kelių dešimtmečių pareikalavusi solidi mokslininkės studija aprėpia Senovės Romos kultūros kontekstą: tautos politinę ir ūkinę veiklą, religiją, teisę, ugdymo sistemą, meną, privataus gyvenimo ir poilsio papročius.

„Šioje kultūros istorijos knygoje teminiu principu dėstomi svarbiausi Senovės Romos kultūros dalykai. Laikausi nuomonės, kad kultūra yra ir visos žmonių bendruomenės, ir tam tikros jos grupės (tautos, valstybės ir pan.) praktinės ir teorinės veiklos charakteristika“, - rašo D.Dilytė įžanginiame žodyje. Knygą išleido „Metodikos“ leidykla.

Antikos tyrinėtojos, vertėjos iš lotynų kalbos, rašytojos D.Dilytės vardas kultūros žmonėms gerai žinomas - galima prisiminti, kad ir prieš kelerius metus išėjusią „Senovės Graikijos kultūrą“, Senekos vertimus, knygą „Kristijonas Donelaitis ir Antika“, kurią pati autorė laiko bene geriausiai pavykusiu savo darbu ir kt. „Metodikos“ leidykla yra išleidusi ir D.Dilytės knygelę vaikams „Senelės pasakos“.

Pristatydama savo studiją knygyne „Sofoklis“ Vilniuje, D.Dilytė nepasakojo, kaip jai pavyko parašyti tokią įdomią ir svarią knygą. Atvirkščiai, ji buvo linkusi dalytis autoryste su savo tėvais, šeima, mokytojais, kolegomis, mokiniais ir leidėjais. „Man atrodo, - kalbėjo D.Dilytė, - kad originalių dalykų pasaulyje yra labai mažai arba jų nėra iš viso. Kai žmogus sako, aš sukūriau, nereikia tikėti, - esu įsitikinusi, kad apskritai Europos kultūra yra didžiojo sprogimo analogas. Na, kadaise buvo pirminė medžiaga. Kūrėjui panorėjus įvyko sprogimas, nes pirminė medžiaga pradėjo plėstis, susiformavo visata ir plėtimasis vyksta toliau... Lygiai tokį pat vaid-menį vaidina ir Antikos kultūra. Barbarai daužė Antikos kultūrą ir ji susprogo ir jos pėdsakų yra visoje Europos kultūroje. Būtent Antikos kultūra yra Europos kultūros pagrindas.“

Autorės nuomone, visa, ką tiražuoja šiuolaikinė literatūra yra jau buvę: ir dialogas, ir veikėjo charakterio aprašymai, „knaisiojimasis po sąmonę ar pasąmonę ar net ligotą samonę“: „Mes apsimetame, kad esame labai gudrūs, talentingi ir panašiai, bet visa tai, ką tiražuoja šiuolaikinė literatūra, yra matyta, girdėta ir aš stebiuosi, kad po Homero dar kažkas ką nors rašė“.

D.Dilytė viliasi, kad nors informacija pati savaime nėra didelė vertybė, knygos informacija padės skaitytojams susivokti šiandieniniame pasaulyje. Knyga „skirta visiems tiems, kuriems rūpi Europos kultūros ištakos ir pamatai“.

Beveik puspenkto šimto puslapių monografijoje „Senovės Romos kultūra“ patrauklūs vien skyrių pavadinimai: „Pasaulio valdovai“, „Mįslingieji pirmtakai etruskai“, „Žemieji visuomenės sluoksniai“, „Karyba“, „Teisė“, „Kalendorius ir laiko skaičiavimas“, „Privatus gyvenimas“, „Knygos“, „Žinių sklaida“, „Renginiai ir pramogos“, ir t.t. Redaktoriai atkreipia dėmesį į paprastą ir įtaigų „Senovės Romos kultūros“ autorės stilių ir tikisi, kad knyga patrauks ne tik akademinę visuomenę, bet ir visus besidominčius kultūra šviesuolius.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"