Akį paglostantys viršeliai

„Iš to, kokia gausa žmonių susirinko į parodos atidarymą, galima spręsti, kad knygų įrišimas tikrai yra labai aktualus ir visiems įdomus“, - sako dailininkė ir restauratorė Virginija Ligeikienė. Prasidėjus XIII Nacionalinei bibliotekų savaitei, Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje menininkė pristatė personalinę knygų įrišimų parodą.

„Tikrai ne pati sugalvojau surengti šią parodą. Tai įvyko Knygrišių gildijos iniciatyva - esu Vilniaus knygrišių gildijos narė, ir kai mūsų pirmininkė Gražina Smaliukienė buvo pas mane atvažiavusi į svečius ir pamatė mano įrištas knygas, pasakė: „Reikia visiems jas parodyti ir pristatyti“. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad aš čia žadėjau su kuo nors kovoti. Tiesiog tuo bendruomeniškumo supratimo keliu einant iš tikrųjų reikia dalytis, reikia rodyti tą informaciją“, - sako pačios įrištas knygas pristačiusi dailininkė.

Tiesa, V.Ligeikienė savo parodos duris atvėrė labai nedrąsiai. Tuo metu jos atidaryme dalyvavusi menotyrininkė Rūta Taukinaitytė-Narbutienė akcentavo, kad šio meno parodos, ypač personalinės, yra gana retas reiškinys, todėl knygas įrišančius menininkus paragino dažniau surengti darbų parodas.

„Tai yra bendras knygos kultūros puoselėjimas. Esu iš tų žmonių, kurie mano, kad autentiškos knygos nepakeis jokia skaitmena, - mes galime išsaugoti tą knygą skaitmeninimo būdu, bet jokiu būdu pačios gyvos autentiškos knygos tai tikrai nepakeis“, - įsitikinusi kūrėja.

V.Ligeikienė knygrišystės kelią pradėjo nuo odos meno. Ji mokėsi Kauno St.Žuko dailės technikume, vėliau Talino dailės institute ir galiausiai, pasukusi į senąją knygrišystę, apsigynė diplominį menotyros darbą Vytauto Didžiojo universitete. Jau kelerius metus menininkė dirba knygų restauratore Kauno viešojoje bibliotekoje.

„Tai yra augalinio rauginimo oda“, - parodos autorė lakoniškai pristatė pastaruoju metu pamėgtą ir dažnai naudojamą savitą techniką - džiovintus augalų įspaudus odoje.

Įdomiausia, kad vaikystės sentimentus žadinančius žolynus kūrėja yra surinkusi prie Kauno marių, - netoliese menininkė yra užaugusi ir gyvena iki šiol.

Naudojant tose vietovėse susirinktus žolynus yra sukurti O.Chajamo „Rubajatų“, H.K.Anderseno „Undinėlės“, K.P.Estes „Bėgančios su vilkais“ ir kitų knygų viršeliai. O štai knygos „Europos kostiumo tūkstantmetis“ viršelyje augaliniam ornamentui naudojama visiškai kitokia, sudėtinga senovinė odos graviravimo technika. Parodoje eksponuojama ir keletas netradicinio formato knygų, kai buvo atsisakyta įprastos stačiakampės knygos formos. Tuo metu lakoniškas santūrumas labiau pritiko įrišant tokias knygas kaip „Filosofijos istorijos chrestomatija“ ar „Maironio raštai“ ir pan.

Parodos autorė pastebėjo, kad restauravimo patirtis ją stipriai paveikė, nes autoriniai įrišimai paskatino labiau gilintis į knygos įrišimo struktūrą, stilistiką, techniką. „Mes galime ginčytis, kas yra patrauklus, kas yra nepatrauklus knygos viršelis, nes vienam visiškai nedekoruotas, senas, autentiškas viršelis gali būti labai patrauklus, ir tai visai nereiškia, kad ta knyga būtinai turi būti kaip nors meniškai apipavidalinta“, - sako parodos autorė, pastebėjusi, kad knygų įrišimais domisi vis daugiau žmonių.

V.Ligeikienės paroda bibliotekoje veiks iki gegužės 10 dienos.