Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro Trimito“ vyriausiasis dirigentas Ugnius Vaiginis, dar jaunas žmogus, pats dešimtmetį dirbęs su jaunimu, šiandien stovi prie populiaraus Lietuvos dūdų orkestro pulto. Jis žino jaunimo nuotaikas ir mano, kad šiandien šansų pasireikšti jaunimas turi kaip niekada. Būtent pozityviai mąstantis jaunimas galėtų padėti parklupusiai Lietuvai atsistoti ant kojų, ir ne vien kultūros srityje. Klausiame Ugniaus Vaiginio apie jo ir orkestro „Trimitas“ sudarytą sandorą, gyvenimo vertybes.
- Dienraščio “Respublika“ surengtoje Nacionalinių vertybių nominacijoje „Reiškinys, garsinantis Lietuvą“ diplomą gavo ir „Trimitas“, kaip manai, kas yra vertybė?
- Vertybė yra tai, kas lieka tautos atmintyje, kuo džiaugiasi mūsų eiliniai žmonės ir kas atstovauja mūsų šaliai. Per daugybę metų „Trimitas“ yra sukūręs savo įvaizdį, žygiuodamas gatvėmis su tautine vėliava, grodamas prezidentų inauguracijose, valstybinėse ar nacionalinėse šventėse, atstovaudamas Lietuvai pasaulinėse "Expo" parodose ar stojant į Europos Sąjungą. Ir tai kolektyvui suteikia ypatingą statusą, kuriuo mes didžiuojamės. Ir jaunuolis, ir garbaus amžiaus žmogus Lietuvoje - kiekvienas žino, kas yra „Trimitas". Ir kiekvienas iš toliau ar iš arčiau jį yra matęs. Manau, tai ir yra vertybė, kai tave žino, myli ir pasitiki.
- Kuomet tapai „Trimito“ vyriausiuoju dirigentu?
- Į „Trimito“ orkestrą groti atėjau prieš tai dešimt metų dirbęs su vaikų ir jaunimo pučiamųjų kolektyvais. Grojau pirmą korneto partiją, taip pat buvau dirigento asistentas - tekdavo kartkartėmis stoti prieš orkestrą ir pavaduoti maestro Romą Balčiūną. Aš pasiūliau su orkestru parengti edukacinę programą ir ją pirmą kartą atlikome 1993 metais. R. Balčiūnas džiaugėsi, kad užpildyta dar viena niša, nes „Trimitas“ turi gražias sąsajas su daugeliu muzikos mokyklų, konservatorija ir Muzikos akademija: muzikantai jose dirba pedagoginį darbą. Jaunuosius muzikantus visuomet žavėjo „Trimito“ atliekama muzika, gal todėl į šį kolektyvą jie norėdavo patekti. Ir šiandien kolektyve nemažai studijuojančio ar neseniai baigusio akademinio jaunimo, kuris čia žengia pirmuosius karjeros žingsnius. Vėliau tie, kurie svajoja groti operos ir baleto teatre ar simfoniniame orkestre, „Trimitą“ palieka, tačiau čia jų pėdsakas ir įgyta patirtis išlieka visam laikui. Po maestro mirties, nuo 2009 metų spalio 1 dienos, buvau paskirtas Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vyriausiuoju dirigentu.
- Kaip reagavo festivalių organizatoriai užsienyje, pamatę nebe maestro R. Balčiūną, o jauną, dar nematytą Ugnių Vaiginį?
- Laikas bėga ir žmonės keičiasi tiek tarp žiūrovų, tiek tarp muzikantų, neišskiriant dirigentų. Šiuo atveju svarbiausias dalykas yra kolektyvas ir jo atliekama programa: arba žiūrovams ji patinka, arba palieka abejingus. Garsus europinio lygio pučiamųjų kultūros žinovas ir impresarijus Tomas Marsenas mus sutikęs Vokietijoje džiaugėsi, kad „Trimitas“ radikaliai nepasikeitė, o išlaikė R. Balčiūno įdiegtą muzikinį žaismingumą, nes maestro buvo novatorius, jo intuicija ir nuovoka leido šiam kolektyvui visuomet lyderiauti įvairiuose Europos renginiuose. Šis organizatorius pabrėžė, kad „Trimitas“ Musikparade festivaliuose yra pats profesionaliausias, todėl ir brangiausias kolektyvas. Šiuose renginiuose vokiečių žiūrovams dalijamos skrajutės, kuriose jie parašo atsiliepimus ir pageidavimus, ką dar kartą norėtų pamatyti ateityje. T. Marsenas akcentavo, kad iš daugelio tūkstančio užpildytų skrajučių apie „Trimitą“ buvo vien teigiami žodžiai: kad tai nematyta ir originalu, kad mūsų pasirodymas galėjo būti ilgesnis, ir tik trijuose atsiliepimuose paminėta, kad tokį kolektyvą jau matė. Tai įrodo, kad „Trimitą“ įvertino ne komisija, bet ir tūkstančiai žiūrovų. Stengiausi kolektyvą uždegti gera nuotaika, nes tuomet ir muzika suskamba visai kitaip.
- Kokie artimiausi planai?
- Stengsiuosi, kad šiuo sunkiu laikotarpiu „Trimitas“ išliktų Lietuvos orkestrų lyderis, nes kultūros finansavimas senka lyg vidurvasary Vilnelės vanduo, o be pinigų pasikviesti garsių solistų, atlikėjų ar dirigentų ir su jais parengti įdomią programą neįmanoma. „Trimitas“ turėtų išlikti įvairialypis, grojantis šiuolaikinę, populiariąją ir klasikinę muziką. Su mumis noriai bendradarbiauja daugelis profesionalių vokalistų, tai parodė įvykę ir vyksiantys kompozitorių B. Gorbulskio, A. Raudonikio bei M. Noviko jubiliejiniai koncertai. Artimiausiuose mūsų planuose yra gegužės 7– 9 dienomis vyksiantis festivalis, skirtas maestro Ramučiui Balčiūnui atminti. Finalinis koncertas vyks Nacionalinėje filharmonijoje. Atvyks nemažai mėgėjų ir profesionalių kolektyvų, gros muziką, kurią dirigavo maestro. Jonų bažnyčioje gros orkestras iš Latvijos, su „Trimitu“ atvyks koncertuoti vienas garsiausių bass trombonininkų Džonatanas Varvatonas ir gros jam dedikuotus žinomų kompozitorių kūrinius. Taigi, svarbu ieškoti naujovių, taip pat išlaikyti visą orkestro sudėtį, kad klausytojui galėtume pateikti visą puokštę muzikinių spalvų. Su mumis pradėjo dirbti du jauni talentingi choreografai iš šiuolaikinio šokio žanro. Jie įrodė, kad naują kūrinį su orkestru galima parengti per tris repeticijas. Tai naujovė, nes tokio pobūdžio defile kompozicijos buvo repetuojamos ilgą laiką. Rezultatą pamatėme Vokietijoje: žiūrovai prašė biso, nors to nelaukėm. Orkestro vadovo pavaduotoja veiklos plėtrai Sigita Stankevičiūtė-Vozbutienė deda nemažai pastangų, kad mūsų pasirodymai ir koncertai būtų afišuojami ir garsinami. Tikimės, bendradarbiavimas su šiuolaikiniais jaunais kompozitoriais, tokiais kaip Antanas Kučinskas, duos teigiamų rezultatų. Rengiamas naujas kūrinys Žalgirio 600-osioms metinėms, kuris bus dedikuotas „Trimitui“ ir galbūt virs įdomia vaidybine misterija. Reikia ieškoti naujų pučiamųjų žanro populiarinimo formų, dalyvauti visuose šiuolaikiniuose projektuose, viešinti savo nuveiktus darbus visuomenei, skatinti domėtis mūsų koncertais. Linkiu, kad jauni žmonės save atskleistų per pučiamųjų žanrą, o išprususiam klausytojui - kad atrastų dar naujesnių orkestro spalvų.
