Nepriklausomybė - šventa

- Protestuodamas prieš kūrybinės laisvės suvaržymus sovietinėje Lietuvoje, pasirinkote emigranto dalią. Tiksliau, buvote ištremtas be teisės sugrįžti. Kokia Jums Tėvynė, kurią jaučiate ne tik širdimi, bet ir stebint iš toliau? - “Vakaro žinios” pasiteiravo J.Jurašo prieš pat iškilmes Prezidentūroje, kur jam buvo įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

- Aš esu lietuvis ir niekada nuo Lietuvos nebuvau nusigręžęs. Pasaulyje dirbau ir stačiau spektaklius, lyg nebūčiau iš Lietuvos išvažiavęs, o visus savo kūrinius mintyse adresavau Lietuvos žiūrovams. Nors fiziškai ne visada galėjau būti drauge su jais. Daug geriausių savo gyvenimo metų buvau priverstas dirbti svetimoje terpėje, svetimoje erdvėje, bet niekada nesijaučiau praradęs lietuvybę, savo šaknis. Man labai malonu grįžti į Lietuvą ir čia kurti. Štai paskutiniai pernykščiai mano darbai - dramos spektaklis “Dvejonė” ir lietuviškai itališka opera “Lietuviai” kaip tik pataikė į tašką, į visuomenės nuotaikas. Taigi niekada nesijaučiau atitrūkęs nuo tradicijų, nuo tautos ir savo šaknų.

- Ką šiandien Jums ir apskritai mums visiems reiškia žodis Nepriklausomybė?

- Šis žodis man ir, tikiuosi, kiekvienam reiškia labai daug. Ypač tiems, kurie patyrę nelaisvę, gyvenę pavergtoje Lietuvoje. Turėtume šį žodį labai gerai suprasti ir net nekvestionuoti jo svarbos. Tai - šventa.

- Anksčiau tautos šviesuoliai bėgo iš Lietuvos dėl politinių priežasčių, o dabartiniu metu tautiečius svetur gena daugiausia ekonominės priežastys.

- Taip, istorijoje visko buvo. Tačiau po Pirmojo pasaulinio karo žmonės irgi ne tik dėl ekonominių priežasčių emigravo. Aš manau, kad tai, kas vyksta dabar - tik laikinas reiškinys. Šita bėganti srovė labai greitai pasuks atgal. Nes kad ir kaip smagu užsienyje gyventi, ten - ne Tėvynė.

- Esate užsiminęs, kad ir Jūs į Lietuvą grįžtumėte nors ir rytoj, bet kol kas nematote joje tvarios ateities.

- Ne aš vienas tą jaučiu ir manau - Lietuvos teatras išgyvena krizę. Geriausi Lietuvos režisieriai dirba užsienyje, už ten uždirbtus pinigus nuomoja sales Lietuvoje, kad parodytų savo kūrybą Lietuvai. Deja, tokia realybė. Apmaudu, bet Lietuvos teatras iki šiol nėra išsivadavęs iš sovietinės sistemos modelio, ir reikės dar labai daug laiko bei pastangų atrasti naują teatro kūrybinį modelį, kuriame aš jausčiausi laisvas.

- Žinia apie skirtą Nacionalinę premiją turbūt buvo labai maloni staigmena?

- Pajutau, kad nesu visai užmirštas, nors, kaip sakoma, ir ne abiem kojom stoviu Lietuvoje. Labai malonus toks įvertinimas.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"