Į kasmetį Kovo 11-osios koncertą “Tėvynei” Lietuvos ir lietuvių pasveikinti atvyksta grupė iš Flandrijos “Lion’s Pride”. Flamandų tauta vis dar kovoja už savo nepriklausomybę nuo Belgijos. Pakalbinome grupės “Lion’s Pride” lyderį Giunterį Teisą (Gunther Theys), norėdami daugiau sužinoti apie jų muziką ir laisvės troškimą.
Atsigręžia į protėvius
- Teigiate, kad jūsų grojamos muzikos stilių sunku apibrėžti, nes įkvėpimo semiatės iš skirtingų srovių. Ar tapatintumėte savo muziką tiek skambesiu, tiek politinėmis pažiūromis su patriotiniu roku?
- Kiekvienam, kuris pažįsta ir tapatinasi su savo tautos palikimu ir šaknimis, kultūrinis ir istorinis supratimas yra nesvetimas. Mano manymu, šis jausmas svarbesnis už politinius tikslus ar partijas. Muzika leidžia išreikšti įvairiausias emocijas, ir su “Lion’s Pride” mes išreiškiame savo solidarumą su flamandišku ir europietišku palikimu.
Manome, kad šiais laikais toks požiūris yra būtinas, nes didžiuotis europietiškomis šak-nimis jau tapo tabu, ypač čia, Vakarų Europoje, kuri valdoma politinio korektiškumo. Būtent dėl to daug kas mus boikotuoja, mums sunku gauti leidimus groti viešai, ir valstybės saugumas su žiniasklaida mus nuolat drabsto purvais. Tai yra absurdas, nes mūsų dainų tekstai nepažeidžia jokių įstatymų, tačiau asmenys, kurie nepalaiko vyraujančio progresyvaus mąstymo, laikomi grėsme saugumui. Mes tik išreiškiame tai, ką jautė ir mąstė mūsų protėviai, ir tai, kas suteikė mūsų tautoms tapatumą. Šiais laikais valdžia nori, kad visi pamirštų savo tautos palikimą. Mes neišniekinsime protėvių kapų. Mūsų kūryba nėra kupina neapykantos, ji kupina troškimo išsaugoti savo tapatumą ir kultūrą.
Valdžios primesta nuomonė
- Ar kiti flamandai ir apskritai belgai palaiko jūsų nepriklausomybės troškimą? Ar egzistuoja stiprus judėjimas? Ar vis dėlto esate nesuprasti “marginalai”?
- Stiprus judėjimas egzistuoja. Milijonas balsuotojų parodė, kad tiki Flandrijos nepriklausomybe. Bet politinės jėgos vieningai priešinasi šitai nuomonei. Kuriamas tabu. Po truputį vyraujančios partijos pradeda suvokti, kaip sunku valdyti tokią dirbtinę valstybę kaip Belgija, sukurtą monarchijos ir politikų, kurie nusprendė, kad skirtingų kalbų ir kultūrų bendruomenės staiga taps viena tauta. Tačiau valdžia ir žiniasklaida turi galios išplauti visuomenei smegenis ir primesti savo nuomonę.
Dar viena bėda yra tai, kad visuomenė yra išauklėta manyti, jog tautinis tapatumas yra pavojinga ir atgyvenusi idėja. Žmonės priima bet kurią kultūrą, išskyrus savo. Laikoma, kad neigti savo šaknis ir vadinti save kosmopolitu yra tiek politiškai, tiek intelektualiai teisinga.
Aš esu nemažai pasaulio apkeliavęs ir gerbiu kitas kultūras, tačiau man atrodo, kad nėra teisinga kurti dirbtines valstybes, kurių viduje vietinės kultūros yra trinamos lauk, ir tuo labiau nėra teisinga atsisakyti savo palikimo ir tapti pilka visuomene, neturinčia tapatybės ir kilmės suvokimo. Ultraliberalai teigia, kad svetimų kultūrų priėmimas ir savos atsisakymas yra progresas. Manau, kad tai sunaikina vietos kultūras, o iš to gali kilti religinių, politinių, kultūrinių, lingvistinių ir kitų konfliktų.
- Kaip kurtumėte Flandrijos nepriklausomybę? Kaip nauja valstybė atrodytų šiandieniame Europos kontekste?
- Flandrija gali būti ekonomiškai nepriklausoma. Mums būtų daug paprasčiau kovoti už savo kalbinę ir kultūrinę tapatybę, jei taptume nepriklausoma valstybe. Norėčiau, kad atsiskyrimas būtų taikus, kaip Čekijos ir Slovakijos, kad Flandrija būtų savo žemės šeimininkė, bet su kaimynėmis sugyventų taikiai. Valia kovoti už nepriklausomybę stipresnė Rytų Europoje tikriausiai todėl, kad jūs ilgai buvote svetimųjų gniaužtuose.
Kartais atrodo, kad Berlyno siena ne sugriuvo, o mes apsikeitėme vietomis. Būdamas jūsų šalyje mačiau, kaip daugybė žmonių didžiuojasi savo palikimu, o čia valdantiesiems atrodo, kad tokie jausmai neteisingi. Atrodo, kad dabar gyventume Vokietijos demokratinėje respublikoje, valdomoje kapitalistų, mojuojančių raudonąja knyga vien dėl to, kad niekada nėra patyrę tos vergovės. Jie kalba apie demokratiją, o neskaičiuoja balsų tų, kurie nori pokyčių. Jie šlovina daugiakultūrę visuomenę, tačiau atmeta savąją. Netikiu, kad Vakarai tokie laisvi, kaip patys teigia.
Valstybės pagrindas - tauta
- Kodėl sutikote groti koncerte “Tėvynei”? Galbūt norite pasidalyti mintimis apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą?
- Kai grojau Lietuvoje su “Ancient Rites”, man labai patiko atmosfera, grojome vienoje scenoje su baltiškojo folkloro atlikėjais. Buvo rekonstruktorių, demonstruojančių senąją baltų istoriją. Aš priklausau flamandų rekonstruktorių klubui. Buvome surengę panašų festivalį Flandrijoje: folkloras ir rekonstrukcija kartu su metalo muzika. Festivalis pavyko, tačiau daug kas jį boikotavo. Mums reikia sutraukti tas grandines, tačiau tai labai sunku, kai visa žiniasklaida drabsto purvais, o policija bet kada pasiruošusi visus dalyvius sulaikyti.
Tas festivalis buvo visiškai apolitiškas, tiesiog norėjome pagerbti Flandrijos istoriją ir kultūrą. Mane šokiravo mano tautiečių, atsisakiusių dalyvauti, bailumas. Mums dar labai daug reikia dirbti. Kurti valstybę, kurios pagrindas yra tauta, ir tautinė kultūra yra gerbiama ir laisva reikštis, yra teisinga. Tai nėra rasistiška, tai akivaizdu, tai esminis žmogaus instinktas, kuris gyvas iki šiol. Ir jei man reikia kęsti draudimus, jei noriu išsaugoti savo kultūrą, ką padarysi.
Visa, ką darau, yra iš pagarbos savo palikimui. Nesvarbu, ką sako visuomenė, tai ne nusikaltimas. Mes visiškai nelaikome savo tautos aukštesnės už kitas, mes tiesiog norime teisės gyvuoti, norime būti suprasti, ir kad būtų pripažinta, jog jau šimtmečius čia esame. Dėl to džiaugiuosi, kad “Lion’s Pride” gali pagerbti lietuvių tautą. Esu Europos patriotas ir suprantu, kad išsaugoti kiekvienos tautos, gyvenančios čia amžių amžius, tapatybę yra būtina. Mūsų protėvių gyvenimai nenuėjo veltui. Senoji Europa mūsų širdyse!
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
