Vakar pavakarę Klaipėdoje Danės upe traukė žygio UA-UA (Upės Arka - Upės Arka) dalyviai. Slidėmis ir gera nuotaika apsiginklavę miestiečiai siekė parodyti, kad Tėvynę galima mylėti ir be prievartos.
Įkvėpė spaudimas
- Šia akcija norėjote pasakyti ponams iš Vilniaus, kad nesate avinų banda. Iš tiesų taip jaučiatės? - “Respublika” paklausė žygio iniciatorės “Žemynos” gimnazijos dailės mokytojos ekspertės Giedrės PULOKIENĖS.
- Jaučiamės tiesiog pakiliai. Kiek galima plauti pinigėlius ir galvoti, kad mes visi tokie kvaili ir nežinome, kiek kainuoja surūdijęs vamzdis? Taip negražu. Pabrėžiu - labai gerbiu “Krantinės arkos” skulptorių Vladą Urbanavičių, kaip postmodernistas skulptorius jis tikrai yra šaunus. Bet man nepatinka tai, kad pasinaudodami juo kažkokie ponai susižeria sau pinigėlių. Tai faktas. 99,5 tūkst. litų - už tą objektą? Būtų įdomu pamatyti sąmatą, kiek kainavo keltuvas ar tas vamzdžio segmentas. Pagalvokite - juk tai laikinas objektas! Tad dedu ir šauktuką, ir klaustuką, ir dar daug šauktukų...
- Jūs, klaipėdiečiai, jaučiate spaudimą iš Vilniaus?
- O kaip jums atrodo? Mus suerzino Kultūros ministerijos ir Signatarų namų vardu kažkokios “-ytės” į mokyklą atsiųstas laiškas, kuriame parašyta: “Mes tikimės, kad jūsų gimnazijos moksleiviai priverstinai domėsis Lietuvos istorija, asmenybėmis ir įvykiais, kad atspindėti Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečio atkūrimą”. Jie tikriausiai tikisi, kad kaip tarybiniais laikais mano vaikai pieš atvirutes - dvidešimtukus, apipintus rūtytėlėmis. Man smagiausia, kad ateina karta, kuri nėra įbauginta saugumiečių, neturinti jokių partinių priklausomybių. Tad per akciją mes tiesiog pakvailiosime, kaip “Fluxus” menininkai.
- Kiek vaikų panoro dalyvauti akcijoje?
- Visa bėda - slidžių trūkumas. Mokykloje išlikusios penkios sveikos poros, meistras dar vienas suremontavo. Apie akciją paskelbėme ir “Facebook”.
Augins “vilkiukų” būrį
- Kodėl pasirinkote vamzdžių tematiką?
- Ji paimta iš dvyliktokės Izabelės Švaraitės atviruko, kurį nusiuntėme į Signatarų namus, kaip atsakymą į jų primygtinį įsakymą mylėti Tėvynę. Ji nupiešė Sąjūdžio ženklą, užrašė Vinco Mykolaičio Putino eilėraštį, už kurį monsinjoras Vasiliauskas gavo 10 metų kalėjimo. Lietuviškai jis skamba: “Gyvuosius šaukiuosi, mirusius apraudu”. Bet Izabelė sukeitė veiksmažodžius ir gavosi: “Gyvuosius apraudu, mirusius šaukiuosi”. Už ženklo - Vilniaus vamzdis surūdijęs, ant jo pakarti griaučiai ir Rericho įkurtos asociacijos “Taika per kultūrą” ženklas. Simbolių kalba Izabelė norėjo pasakyti, kad per visokius vamzdžius plaunami pinigai. Klaipėdoje irgi yra du iš tiesų simpatiški vamzdžiai. Vienas jų man net primena Eifelio bokšto konstrukciją.
- Kaip žvelgiant iš pamario atrodė praėję metai, Vilniuje paskelbti Europos kultūros sostine?
- Atvirai pasakius, man buvo gaila. Kaip sako vienas mano geras draugas: valdžia bijo tų, kurie neduoda “otkato”. O čia juk aiškūs dalykai - Europos Sąjungos pinigai naudojami ne ten, kur reikia. Apmaudu, kad lietuviai nuolat kur nors prisidirba. Kai per pamoką prašiau moksleivių nupiešti atvirukus, ne tik apie korupciją kalbėjau. Kalbėjau apie teigiamus dalykus, kad galima puoselėti kultūrą, etnokultūrą, dainuoti liaudies dainas, švęsti Kūčias (už tai anksčiau iš darbo išmesdavo). Yra daug nuostabių dalykų, bet patys matote, kad tą pilietiškumą labai sunku vaikams įdiegti. Pilna skandalų apie Seimo narius, kurie taip kiauliškai elgiasi. Mes žinome apie jų atlyginimus ir kaip jie dalyvauja posėdžiuose. Bet aš viską padarysiu, kad augtų tokių “vilkiukų” būrys, kuris vėliau jiems kulnus nugraužtų.
- Ko trūksta Klaipėdoje kuriantiems arba norintiems kurti jauniems žmonėms?
- Turiu labai gabų moksleivį, abu jo tėvai - bedarbiai. Ir Izabelės tėvai šiuo metu bedarbiai. Štai buvau Vilniuje, nuėjau į labai gerą parodą “Šaltojo karo metų modernizmas”. Skambinu ir sakau: “Izabele, tau būtinai reikia čia būti!” O ji sako: “Mokytoja, mes neturime pinigėlių...” Vadinasi, nėra talentingų moksleivių paramos sistemos. Kodėl valstybė negalėtų paremti talentingo žmogiuko? Ką mes galime duoti savo vaikui? Mes gaminame emigrantų kartą. Štai abiturientai: iš visos klasės tik keli žmonės pakėlė rankas, kad studijuos Lietuvoje, visi kiti išvažiuoja.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
