Floristo Modesto sėkmės puokštė

Su Modestu kalbėjomės po šventinio vasario 14-osios renginio, kuriame floristas pasiekė naująjį savo rekordą - “pražydino” japonišką vyšnaitę sakūrą (japonams tai - meilės medis). Net tūkstantis baltojo šokolado rankų darbo žiedų medelį papuošė!

PAMETĖ REKORDŲ SKAIČIŲ

- Ar pats Modestas suskaičiuotų, kelintas šis jo rekordas?

- Iš tiesų, nelengva prisiminti... Gal koks 40-as ar 41-as. Toli gražu ne visus savo kūrinius oficialiai įregistravau - vis pritrūkstu laiko iki galo parengti dokumentus. Bet juk ne dėl kuo didesnio rekordų skaičiaus stengiuosi. Tiesiog man malonu kurti, realizuoti galvoje užgimusias ar iš šalies pasiūlytas idėjas.

- O tų idėjų buvo pačių netikėčiausių. Ilgiausias ąžuolo lapų vainikas, šukuosena, dekoruota pustrečio tūkstančio orchidėjų žiedų, dekoracija iš milijono klevo lapų, suknelės iš centų ar tikrų dolerių, moliūgų sėklų ar graikinių riešutų, tūkstančių lauko ramunių žiedų ar gintaro gabaliukų, mašinų detalių ar plunksnų... Net vytintos žuvies drabužį esi “pasiuvęs”!

- Oi, su vytinta žuvimi tai netyčia išėjo. Sėdėjau su draugu bare, gurkšnojau alų, užkąsdamas vytinta žuvimi, ir tuo metu paskambino vienas žurnalistas. Pasiteiravo, gal ką įdomesnio ateičiai planuoju. Aišku, turėjo omenyje rekordus. Nuoširdžiai prisipažinau - kol kas nieko. Va, sakau, vytinta žuvimi gardžiuojuosi, ir tiek. O ką, jis nusijuokė, negalėtum iš tokios žuvies suknelę sukonstruoti? Tą akimirką ir mane juokas suėmė, bet greitai surimtėjau. Kodėl ne? Visai originalu, įdomu. Bet tokią suknią demonstravusi manekenė, pamenu, nebuvo labai patenkinta. Toks kvapelis sklido, kad atleiskit...

REKORDAI - Į MUZIEJŲ

- Bet turbūt ne visi autoriniai kūriniai paliko “neskanių” prisiminimų?

- Žinoma, ne. Mieliausias ir brangiausias mano sielai darbas - suknelė iš baltų centų. Tai buvo pirmasis rekordas. Tiesa, kai dar tik ruošiausi šį sumanymą realizuoti, vienas geras pažįstamas vietoj centų pasiūlė sukurti suknelę iš tikrų JAV dolerių. Net sutiko tiek pinigų paskolinti. Tikrų tikriausių! Viename Kauno klube surengėme smagų šou. Nepraganiau nė vieno banknoto - šešių vyrų apsauga nuo doleriais nusagstytos manekenės nesitraukė nė per žingsnį... O kiek vėliau, paakintas pirmosios sėkmės, ir su centų suknele rekordą pasiekiau. Iki šiol šitą savo kūrinį išsaugojau. Patvarkysiu, patobulinsiu ir, ko gero, banko muziejui padovanosiu. Labai prašė.

- Kam tau, sakyk, tie rekordai? Troškimas išgarsėti, noras išsiskirti iš pilkos masės ar tiesiog smagi laisvalaikio pramoga? Juk savo pinigų tam neleidi - susirandi rėmėjų.

- Be rėmėjų, aišku, būtų striuka. Bet ir pats, įgyvendindamas vieną ar kitą idėją, ganėtinai paišlaidauju. Neišeina kitaip. O apie išgarsėjimą per daug negalvoju. Tiesiog darau tai, kas man labai patinka. Ir galbūt patinka kitiems.

- Tavo žmonai, kai tokią turėsi, bus galima tik pavydėti... Dažnai dovanosi stulbinamo grožio gėlių kompozicijas, puoši originaliomis vienetinėmis suknelėmis...

- Esu romantikas ir tikiu pasakomis apie meilę. Jei pamilsiu - mylėsiu iš visos širdies. Ir tikrai žmonai nieko negailėsiu. Bet, aišku, viskas priklausys nuo jos pačios - jei bus to verta...

- Matau, esi labai išrankus. Bet juk vyras privalo damai nuolat rodyti dėmesį, širdies dosnumą. Kuo esi nustebinęs savo buvusias ar dabartines drauges?

- Nemanau, kad esu labai turtingas, bet dėl man patinkančios moters galėčiau viską padaryti. Ne vieną merginą maloniai šokiravau, dovanodamas puokštę iš tūkstančio rožių! Gavusios tokią puokštę jos net sutrikdavo, amą prarasdavo! Bet, teisybė, net ir tokia staigmena nebūtinai padeda užkariauti mylimosios širdį. Taip jau gyvenime yra: vienas myliu aš, kitos myli mane. O reikia abipusės meilės.

RAGAVO ŪKININKO IR KALINIO DUONOS

- Prisimeni savo pirmuosius “gėlių” veiklos žingsnelius?

- Man nuo mažų dienų labai patiko ką nors kurti, dėlioti, derinti. Ypač gėlių puokšteles būdavo įdomu ir miela “lipdyti”. Pamenu, dar vaikas nubėgu pavasarį į mišką ir prisirenku glėbius žibučių, pakalnučių. Mėgdavau puošti namus lauko gėlytėmis, ypač kai tam nereikia nė kapeikos išleisti. Bet kad ateityje floristika taps mano pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu, nė sapne nesapnavau. Tėtis Marijampolės rajone atgavo 10 ha žemės, ir aš su dideliu užsidegimu, dar net nesulaukęs pilnametystės, mečiau mokslus vidurinėje ir ėmiau ūkininkauti. Auginau kiaules, veršius, vištas, prižiūrėjau didelį šiltnamį. Bet labai greitai nuo įtemptos fizinės veiklos pavargau. Geriau jau į Lenkiją važinėti, prekes iš ten gabenti ir čia brangiau pardavinėti. Irgi greitai atsibodo. Nes legaliai vystomas “perku - parduodu” verslas nebūtų davęs pelno, o nelegali veikla - pavojinga, gali greitai “sudegti”. Taigi ir šį užsiėmimą mečiau. Tėvai ir kiti artimieji nusprendė, kad aš - niekam tikęs, prognozavo man juodą ateitį. Sakė, pražūsiu, nusivažiuosiu. Bet ne taip blogai dabar gyvenu.

- Tai ir klausiu - nuo ko prasidėjo tavo, kaip floristo mėgėjo, darbas?

- Kai įkyrėjo, dar tiksliau - “užkniso”, kelionės į Lenkiją, įsidarbinau gėlių bazėje kroviku. Atkreipiau dėmesį, kaip viena floristės išsilavinimu vis mėgdavusi pasigirti mergina dėlioja puokštes iš sausuolių. Ir aš pabandžiau. Išėjo ne ką blogiau. Neišlaikiau nepasišaipęs, kad aš ir be jokio specialaus išsilavinimo tą patį galiu padaryti. Ji, aišku, įsižeidė, supratau, kad kartu dirbti bus sunku. Išsinuomojau Laisvės alėjoje kampelį prekiauti spragintais kukurūzais. Bet vietoj jų netikėtai atsirado gėlės. Pievose pririnkdavau visokių laukinukių, dar smilgomis ar viksvomis pagražindavau puokšteles, ir sėkmingai uždarbiavau. Kartą visiškai atsitiktinai išvydęs mano kurtas puokštes garsus floristas Marius Gvildys nepagailėjo komplimentų ir pasiūlė dalyvauti respublikinėje parodoje “Žiemos puokštė”. Ir nustebau, ir apsidžiaugiau. Kodėl nepabandyti? Ten ne tik puokštes reikėjo rišti, bet ir kalėdinį langą bei šventinę šukuoseną dekoruoti, padabinti Kalėdų eglutę. Laimėjau trečiąją vietą!

- Bet užuot floristo karjerą sėkmingai tęsęs toliau, atsidūrei... už grotų!

- Kuris iš mūsų esame be nuodėmės? Kadaise už miško eglučių vagystę buvau gavęs lygtinę bausmę, bet kadangi nesilaikiau pataisos darbų inspekcijos nurodymų, lygtinumą pakeitė į realų laisvės atėmimą. Pravieniškėse turėjau visas sąlygas užsiimti floristika - tokia didelė tų pataisos namų teritorija, tiek pievų ir pelkių aplink! Mainais už sukurtą gėlių kompoziciją, kurios kitiems nuteistiesiems prireikdavo pasimatymams su merginomis ar žmonomis, užsidirbdavau ir cigaretėms, ir maistui iš parduotuvės - į valgyklą niekada neidavau. Taigi po trijų mėnesių išėjau iš kalėjimo dar labiau patyręs. Įsidarbinau salone “Tarp gėlių”. Šio salono savininkui Sigitui Mankui iki šiol esu dėkingas už parodytą pasitikėjimą. Mat kai jauti, jog tavimi pasitiki, ir pats savimi pradedi labiau pasitikėti. Čia dirbdamas ėmiau kurti rekordines gėlių puokštes, dekoracijas, kitokias akiai malonias staigmenas.

- O vėliau tapai pats sau viršininkas - pasinėrei į individualią veiklą. Matyt, netinginiavai, jei iškart pasipylė proginiai užsakymai, nauji rekordai. Išgarsėjai, sulaukei pripažinimo. O pernai vasarą Kaune įkūrei savo vardo mados namus...

- Jeigu viskas klojasi lyg sviestu patepta, kodėl nebandyti siekti daugiau? Tiesa, mados namus paskatino įkurti mano sesuo Asta, profesionali skulptorė. Nors ji gerbiama ir vertinama meno žinovų, bet visuomenei ji nelabai žinoma... Bent jau tikrai mažiau nei aš. (Užriečia nosį, - aut. past.) Tas jai ir pikčiausia... Nemažai Astos darbų puošia mados namų interjerą. Dabar - mažiau užsakymų, tačiau pavasarį, vasarą darbo bus sočiai.

- Taigi, kaip matyti, nedarbas tavęs nė kiek negąsdina. Ar kada pats savęs klausei ir radai atsakymą, kodėl tau gyvenime visai neblogai, o gal net puikiai, sekasi?

- Greičiausiai dėl to, kad aš niekada nebijojau nukristi ir vėl atsikelti. Jei nepasiseks pirmą ar antrą kartą, reikia bandyti dešimt ar dvidešimt kartų. Nenukabinti nosies. Neverkšlenti, koks blogas gyvenimas, o kantriai dėlioti savo sėkmės puokštę... kol pasiseks.

DOSJĖ

GIMĖ 1975 m. balandžio 2 d. Kaliningrade

GYVENA Kaune, Šančiuose

IŠSILAVINIMAS 9 klasės

LAIMĖJIMAI 41 rekordas. Pirmasis floristo rekordas pasiektas 2002 metais, kai suknelę išpuošė doleriais.

ŠEIMOS PADĖTIS išsituokęs

MOTO “Nebijok nukristi”