respublika.lt

2017 lapkričio 17, penktadienis

koncertas3

Didžiausias menas - būti žmoguminuotraukos (1)

2016 spalio mėn. 16 d. 09:13:43
Justina GAFUROVA, zinios@vakarozinios.lt

Po šią savaitę Naujojo teatro scenoje pristatyto spektaklio „Alter ego“ premjeros žiūrovų, abejingų spektakliui, neliko, o nemažai jų užsitraukus uždangai braukė nuo skruostų ašaras. Teatro vadovė Laima Svetlana Zemleckienė neslepia, kad toks ir buvo spektaklio tikslas - sujaudinti, paliesti žmonių širdis. Ji neabejoja, nemaža dalis žiūrovų nė neįtarė, kad taip meistriškai spektaklį žiūrovams padovanojo ant scenos vaidinę neįgalūs žmonės.

 

- Spektaklyje „Alter ego“ skamba frazė: „Turim akis, bet nematom, turim ausis, bet negirdim... Kad būtume laimingi, reikia ne tik sveiko kūno, bet ir sveikos sielos. Sielos akys ir ausys daug stipriau mato ir girdi.“ Ko gero, ji privertė susimąstyti ne vieną salėje sėdintį žiūrovą.

- Psichologijoje sąvoka „alter ego“ apibrėžia tą antrąjį „aš“, tačiau, žiūrint filosofiškai, tai tarsi dangiškasis „aš“, šventasis „aš“, kuris visuomet yra šalia mūsų, mus gelbsti, net jei kartais mes to nesuprantame, neatsisukame į jį ir viską bandome savo jėgomis. Spektaklis kuriamas cituojant žymių žmonių laiškus. Kiekvienas laiškas atliepia tam tikrą savo temą, tačiau svarbiausia mūsų perteikiama emocija buvo tiesiog būti. Pastaruoju metu esame pripratę ateiti į spektaklį įsitempę, ieškoti jame užslėptų prasmių ir kodų. O mes pakvietėme klausytojus tiesiog atsipalaiduoti ir būti, patikėti pasaka. Manau, tai įgyvendinti pavyko, žmonės tai pajuto. Džiaugiamės, nes manome, kad apie gėrį ir grožį būtinai reikia kalbėti.

Kaip pasisekė pati premjera, man spręsti sunku, nes pati vaidinu spektaklyje, tačiau iš to, kokius girdėjau atsiliepimus, sužinojau, kad tai buvo įspūdingas reginys. Po spektaklio man paskambino vienas vienuolis ir prisipažino, kad spektaklis įžiebia norą eiti į pasaulį, gyventi, šypsotis ir dalintis gera energija.

- „Alter ego“ scenoje vaidina 5 aktoriai, turintys regėjimo negalią, tarp jų ir jūs. Su kokiais sunkumais scenoje susiduria aktoriai, kurie negali matyti?

- Taip, 4 iš jų turi pirmosios grupės, sunkiausią, negalią, o viena mergina yra visiškai akla. Mes visi labai tikime tuo darbu, kurį darome, ir žadiname žiūrovą. Manau, tikėjimas, kad darai viską ne sau, o dėl kito, suteikia daugiau jėgų. Kiekvienas jų mato kitaip, jie viską labai gerai jaučia: žino, kiek žingsnių scenoje reikia nueiti, į kurią pusę pasisukti. Spektaklyje buvo daug masinių scenų, kurių metu visi turi dirbti kartu. Kiekvienas kreida nubrėžia savo judėjimo trajektoriją ir jos laikosi. Vienam tai trikampis, kažkam kvadratas, kažkam linija. Viena aktorė vaidina su ištempta virve, kuri reikalinga spektaklio tematikai perteikti, tačiau kartu ji taip pat tampa jos judėjimo trajektorija. Taip visi prisitaikome, kad žiūrovai nepastebėtų, jog ant scenos vaidina nematantys žmonės. Tai vienas iš mūsų tikslų - kad žiūrovai nematytų negalios, o gautų pasitenkinimą iš paties spektaklio.

Nematančiam žmogui kiekvienas pasirodymas ir net kiekviena repeticija yra didelis iššūkis. Kartą akla mūsų aktorė Irmutė spektaklio „Stiklinis žvėrynas“ metu, prisilenkusi scenoje prie žvakės, pasidegė plaukus. Būna, kad aktorius nueina ne į tą pusę susimaišęs ar pasirinkęs ne tą kryptį. Būna, kad tenka nuvirsti ant scenos ar net ant dekoracijų. Visuomet turi visą spektaklį įsivaizduoti savo galvoje, ir jei per daug pasisukai ar žengei netikslų žingsnių skaičių, gali pasimesti scenoje. Prisipažinsiu, aš taip pat pirmą kartą „Alter ego“ premjeros metu nukritau ant scenos. Dažniausiai stovėdamas scenoje matai visu kūnu tai, kas dedasi aplink, juk aklųjų kiti pojūčiai labai stiprūs. Tačiau štai nutinka kažkas, užkliūni ir nukrinti. Tačiau visus tokius nutikimus mes paverčiame žaidimu, kad žiūrovas nepastebėtų, jog tai nebuvo planuota, jog tai nėra vaidinimo dalis, kad jis nesuprastų, jog tokie nutikimai ištinka scenoje dėl negalios.

- Ne kartą teko girdėti atsiliepimų, kad stebint jūsų spektaklius negalios tikrai neįmanoma pastebėti. Aktoriai viską atlieka meistriškai ir gailesčiui vietos nebelieka.

- Mes norime parodyti ne tai, ką gali išmokti neįgalūs žmonės, mes norime prakalbinti žiūrovų sielas. Juolab kad mūsų teatre dirbantys žmonės čia ateina ne šiaip pramogauti, tai jų darbas ir jie už tai gauna atlyginimą. Taip jie save realizuoja, atranda ir jaučiasi visaverčiais visuomenės nariais, kokiais ir turėtų būti.

Jei mes vieni kitais tikime, tai nėra tokių, kurie kažko negali, visi viską gali. Gal negali scenoje atsiversti knygos ir tikrai skaityti, bet ir tai scenoje mes atliekame, išmokdami tinkamai nukreipti akis, paversti galvą, ir nekyla jokių abejonių, kad žmogus to negali. Šiandien mūsų teatro scenoje dauguma yra būtent regėjimo negalią turintys žmonės. Jie bėgioja scenoje, vaikšto po salę, dainuoja iš balkono, vaikšto iš vieno aukšto į kitą, laipioja kopėčiomis, atlieka triukus žemyn galva. Ir tai yra įrodymas, kad jie viską gali. Su jais labai lengva dirbti, nes žmonės viską puikiai jaučia. O to scenoje reikia kasdien.

- Tačiau už teatro sienų prasideda tikras, realus gyvenimas, o ten nesėkmių jau nepaversi žaidimu, o ir žingsnių visų nesuplanuosi.


- Ilgą laiką visuomenėje neįgalieji buvo nematomi, tačiau laikui bėgant jaučiu pagerėjimą. Žinoma, dar iki to, kaip yra užsienyje, mums toli, tačiau viskas ir Lietuvoje keičiasi. Žinoma, vis dar yra spragų. Štai balsuojant vis dar turiu eiti ir prašyti, kad kažkas man perskaitytų sąrašą. Bet aš esu iš tų žmonių, kurie nemėgsta trukdyti kitų. Man nesmagu, kai turiu prašyti, kad kitas turėtų trukdyti savo laiką dėl manęs, o dažniausiai prašyti reikia tik dėl to, kad aplinka neadaptuota tokiems kaip aš.

Nors ten, kur yra nauji pastatai ir projektai, dažnai jau pagalvojama apie negalią turinčius žmones. Naujai įrengtoje perėjoje Pilaitėje takas yra guminis, kojomis gali jį puikiai jausti. Taip pat neseniai lankiausi poliklinikoje, iš jos grįžau laiminga ir visą dieną visiems pasakojau, kad pagaliau aš galiu nueiti į bet kokį kabinetą. Nes toje įstaigoje kabinetų numeriai yra parašyti didžiulėmis raidėmis ant sienos prie kabineto durų, ir aš kiekvieną jų galiu apčiuopti. Tai buvo didžiulis džiaugsmas, kad aš pati savo jėgomis galiu surasti reikiamą kabinetą ir nereikia prašyti pagalbos. Gal tai vaikiškas džiaugsmas, bet jis neapsakomas, nes tai galiu aš pati.

- Ar neįgaliųjų teatras atranda savo žiūrovą tarp sveikųjų, ar jis suprantamas tik tokio paties likimo žmonėms?

- Nuo pirmo mūsų pasirodymo nuolat girdėjome atsiliepimų, kaip tai yra paveiku ir jautru. Visuomet žinojau, kad toks teatras yra labai reikalingas, kad jo misija yra labai svarbi ir reikšminga.

Mūsų teatre visi dirbantys žmonės turi negalią, jie neturi aukštojo išsilavinimo, susijusio su teatru. Todėl kasdien mokomės, tobuliname ir turime labai daug dirbti - tiek dėl meninių, tiek dėl organizacinių dalykų. Užsienyje taip pat yra neįgaliųjų teatrų, tačiau ten neįgalieji tik vaidina, o administracijoje dirba sveikieji. Pas mus visi, pradedant vairuotoju, baigiant buhaltere, yra negalią turintys žmonės. Mūsų teatras tampa galimybe įrodyti pasauliui, kad neįgalieji gali ne tik prie kartotinių dėžių sėdėti ir lankstyti. Dažniausiai neįgalieji, jei ir pavyksta kur įsidarbinti, yra pastatomi prie nekvalifikuoto darbo, bet jie gali ir kur kas daugiau, o gal net ir daugiau nei sveikieji.

Šiandien mūsų auditorija yra sveikieji. Žinote, galbūt anksčiau dar pastebėdavau, kad žmonės ateina pažiūrėti ne teatro, o tarsi įvertinti, na, ką gali išmokti tas neįgalus žmogus. O dabar žiūrovai jau ateina į spektaklį, siekdami gauti įkvėpimo, teatro suteikiamo malonumo. Šiandien mus pastebi ir tarptautiniu lygmeniu. Man neseniai skambino ir prašė duoti interviu Oksfordo enciklopedijai, kuri fiksuoja sėkmės istorijas iš viso pasaulio. Visa tai džiugina ir daro mus labai laimingus, kartais galbūt esame net laimingesni nei sveikieji, nuolat save graužiantys ir kankinantys dėl pačių mažiausių nesėkmių.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • EISMO ĮVYKIAI: praėjusią parą, lapkričio 16-ąją, Lietuvos keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 22 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, žuvo 3 žmonės: automobilio vairuotoja, pėsčiasis ir dviratininkas, sužeistas 21 eismo dalyvis.
  • PARODA: penktadienio vakarą Nacionaliniame Kauno dramos teatre atidaroma Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto tapybos katedros parengta paroda „Žiūrėti Matyti Regėti“.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
meile desne

Kaip vertinate, kad Seime tiek daug apkaltų politikams?

balsuoti rezultatai

Ar prenumeruojate laikraščius ar žurnalus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1  +6 C

   +1  +6 C

 

   0  +3 C

   +5  +8 C

  +3  +7 C

 

   +2  +5 C

    7-18 m/s

    3-8 m/s

 

      5-10 m/s

 

USD - 1.1771 PLN - 4.2340
RUB - 70.4460 CHF - 1.1686
GBP - 0.8918 NOK - 9.6553
reklama
Prenumerat 2018