Šalyje vyksta socialistinis lenktyniavimas. Pagal seniai pamirštą penkmečio planą. Rungiamasi, kuris miestas įsirengs kuo prabangesnę tupyklą. Kad net kakojant gyvenimas neatrodytų šūdinas.
Ilgą laiką šiose lenktynėse lyderiavo kauniečiai, įsirengę prašmatnią tupyklą daugiau nei už pusę milijono. Vilniečiai nenusileido - surentė 100 tūkst. brangesnį tualetą. Nabagiukai - užmigo ant laurų. Laikas jau jų sėdimosioms nustoti šypsotis vertikaliomis šypsenomis. Laikas slėpti tas apsalusias iš pasitenkinimo šypsenas giliai kelnėse. Nes jiems jau nebėr dėl ko šypsotis.
Kaunui ir Vilniui sparnus pakirpo Šiaulių miestas. Čia subrandinta idėja įrengti auksinį tualetą šiauliečių pamėgtoje susibūrimų vietoje prie Auksinio berniuko. Savaime suprantama, už auksinę kainą.
Viso projekto vertė - net milijonas litų. Iš europinių lėšų ir miesto kišenės. Nes tik Šiauliuose geriausiai suvokiama, kad miesto prestižas prasideda nuo ten, kur labiausiai pridergta. Pagal šį projektą ketinama aptvarkyti ir Talkšos ežero pakrantę, priėjimus prie ežero, Prūdelio tvenkinio prieigas ir gelbėjimo stotį.
Auksinė Šiaulių tupykla kažkuo primins paprastą biotualetą už 150 tūkst. litų, užtat netoliese bus net suoliukai ir šiukšliadėžės. Kad į eilę prie prestižinio tualeto susirinkę šiauliečiai ir miesto svečiai turėtų, kur prisėsti ir apmąstyti, kaip jiems pasisekė. Nes norinčiųjų atlikti savo reikalus auksinėje tupykloje, neabejoju, bus devynios galybės. Nebenorės juk šiauliečiai, pašaukti gamtos, tūptis ant savo pageltusių tarybinių unitazų. Todėl neš visą savo turtą į auksinį.
Šiaulių miesto simboliu tapęs Auksinis berniukas iki šiol "sisiojo" į Saulės laikrodžio aikštę. Tiesiai šiauliečiams ant galvų. Ne lygis juk. Todėl jam auksinė tupykla tiesiog būtina.
"Kaunas yra Kaunas",- būdavo sakoma anksčiau. Pasenusi frazė. Kadangi esu iki kaulų smegenų šiaulietis, tikriausiai nekuklu būtų sakyti, kaip ši frazė turėtų skambėti šiandien. Todėl kukliai nutylėsiu. Tai, kas ir taip visiems aišku. Na, o vilniečiams irgi derėtų susiprasti. Faktas kaip blynas, kad karališkai nusilengvinti bus galima tik Šiauliuose.
Gera gyventi bus tuose Šiauliuose. Saldu vien nuo minties, kad vienintelė tokio aukšto lygio tupykla bus mano gimtajame mieste, o ne kur nors kitur.
Saldu ir pagalvojus, kad vos po pusę milijono kainavusios tupyklos Kaune ir Vilniuje, palyginus jas su šiaulietiška, dabar geriausiu atveju tebus panašios į medines būdeles su širdele duryse. Į elitą nusitaikę, matai, tie kauniečiai su vilniečiais. Per aukštai šoko. Išskirtinę teisę vadintis elitu dabar turės tik šiauliečiai.
Man, kaip savo miesto patriotui, visada buvo svarbu, kuo pagirti Šiaulius draugams, atvykusiems iš kitur. Kad jiems žandikauliai atviptų iš nuostabos. Kad jie nagus nusigraužtų iš pavydo. Galų gale, kad jie irgi užsimanytų gyventi Šiauliuose. Ir sugrįžtų čia iš visokių amerikų ir airijų. Nes visad norisi būti tarp draugų.
Iki šiol juos į Šiaulius viliodavau sakydamas, kad čia gyventi kasdien vis geriau. Kad čia saulutė iš už kiekvieno kampo šviečia. Kad čia net gatvės šildomos, todėl galima vaikščioti basam. Kaip kokiam kurorte. Netikėdavo jie manim. Sakydavo, kad basi vaikščioti nenori. Įdomu, ką jie dabar pasakys, sužinoję apie mieste subrandintą auksinio tualeto idėją?
Ar taps ši idėja kūnu spręs miesto valdžios vyrai. Diena X, kai bus svarstoma, būti ar nebūti Šiaulių pasididžiavimui aukščiau visų kitų šalies auksinių tupyklų, išaušo šiandien. Neabejoju, kad miesto valdžios vyrai Tarybos posėdyje nuspręs taip, kaip geriausia miestelėnams ir Šiaulių svečiams. Kad būtų negėda vadintis šiauliečiu.
