Jei lietuviškoji Temidė nuo akių nusirištų skepetaitę, o į rankas vietoj svarstyklių paimtų veidrodį, ko gero, it elektros nupurtyta tėkštų tą veidrodį kuo toliau. Ne todėl, kad negraži (negražių moterų nebūna - aut. past.). Todėl, kad veidrodyje atsispindėtų iškreiptas Lietuvos teisingumas. Dviveidis.
Štai nuo šiol visi Lietuvos kyšininkai, remdamiesi asmenine buvusio sveikatos apsaugos viceministro Artūro Skiko patirtimi, galės išvengti nelaisvės pareiškę, kad kyšį ėmė ne sau, o šventam Petrui. Svarbu tik, kad kyšio suma būtų mažiausiai penkiaženklė. Nes kitu atveju gali ir pasodinti. Už nesupratingumą. Už nežinojimą, kad Lietuvoje belangėn greičiau patenka vištų vagys nei solidžias sumas priglausti sumanę ponai.
Pedofilo, sukaupusio devynias galybes seksualinio vaikų išnaudojimo vaizdų, ikiteisminis bylos tyrimas valstybei gali kainuoti šimtus tūkstančių litų. Vien tik visų šių vaizdų ekspertizė valstybės kišenę gali palengvinti penktadaliu milijono. Dėl gigantiško ekspertų darbo krūvio tokia ekspertizė savo eilės dažnai sulaukia ir būna atliekama tik po dvejų trejų metų. O per tą laiką nuobodžiaujantis iškrypėlis dažnai nepraleidžia progos pareikalauti įvairių papildomų ekspertizių. Kurios irgi tuština valstybės kišenę.
Išsireikalauti, kad tyrėjus šokdinantis kaltinamasis atlygintų milžiniškas tyrimo išlaidas, valstybė neturi teisinio pagrindo. O gal derėtų jį sukurti? Nes tokių nusikaltimų ir jiems ištirti paskiriamų ekspertizių per metus Lietuvoje būna ne vienas ir ne du. Gal praskolintą valstybės biudžetą derėtų pradėti lopyti ne nuo pensininkų ir mokesčių mokėtojų, o nuo tų, kurie savo nusikalstamais veiksmais valstybės kišenėje ir didina skylę?
Nuteistasis, įpareigotas atlyginti ekspertizių ir kitas tyrimo išlaidas, laisvės atėmimo įstaigoje ne dinderį muštų, o lietų prakaitą kalėjimo dirbtuvėse. Kol atidirbtų už žalą, kurią valstybei padarė jo padaryto nusikaltimo tyrimas. Tada, prieš reikalaudamas įvairių ekspertizių, piktadarys gerai pagalvotų, ar verta apkrauti ekspertus papildomu darbu. Ekspertams atsirastų galimybė greičiau suktis, o nuo nusikaltimo iki bausmės praeitų kur kas mažiau laiko.
Didelę dalį laiko Lietuvoje suryja ir pati nusikaltimo tyrimo sistema. Teisminis tyrimas dubliuoja ikiteisminį tyrimą, į teismą kviečiami liudytojai “nebeprisimena” ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, “serga” advokatai, kaltinamieji. Nereto nusikaltimo tyrimą vainikuoja jos Didenybė Senatis. Kažkodėl Didžiojoje Britanijos, JAV ir kai kurių kitų valstybių teismuose ikiteisminis tyrimas daugelyje bylų nebūna dubliuojamas - proceso dalyviai nekviečiami kalbėti antrąkart apie tą patį, o prasikaltėlis į teismą atvedamas tik išklausyti bausmės. Kurią teisėjas paskelbia susipažinęs su prokurorų ir policijos tyrėjų surinkta medžiaga.
Ne vienas teisėsaugos struktūrose dirbantis pareigūnas sutiktų: labiau nei lygtinės bausmės, areštai ar net patupdymas į pataisos namus pradedantį nusikaltėlį pataisytų solidi bauda. Štai Gruzijoje už bet kokį nesmurtinį nusikaltimą pirmąkart teisiamas asmuo visada gali pasirinkti - kelionė už grotų arba apvali suma į valstybės biudžetą. Prasikaltę gruzinai paprastai pabruka uodegas ir renkasi antrąjį variantą, o valstybės iždas auga nuo įvairiausių kyšininkų, dokumentų klastotojų ir kitų panašaus kirpimo veikėjų finansinių injekcijų. Gal ir Lietuvai pakeliui su Gruzija?
