Anekdotai apie mokestį už piliečių sukvėpuojamą orą gal rytoj, o gal poryt gali virsti klaikia tikrove.

Šiandien Lietuvoje norima tokį akmenį užritinti ir vien už tai, kad žmogus turi stogą virš galvos. Mokestį už galimybę nešalti, nemirkti lietuje, maitinti vaikus ne pakrūmėje.

Finansų ministerija parengė “nekilnojamojo turto mokesčio bazės praplėtimo gaires”. Taip nauja našta nežinia kaip ties skurdo riba balansuojantiems piliečiams vadinama oficialiai.

O galėtų tie valdininkai pasakyti tiesiai šviesiai. Lietuviškai: jūsų kupros laukia naujas mokestis.

Vyriausybė tiesiai nesako. Ji nemoka kalbėti tiesiai, nes tam yra užuolankos, kreivi veidrodžiai. Grėsmė, kad eilinis nuosprendis tautai būtų apskųstas.

Ir paslapčia kabina dar vieną akmenį ant kaklo. Kartu šypsosi, kad šiam akmeniui galima pritaikyti lengvatą. Esą mokėtų už stogą virš galvos tik tie, kieno stogas auksinis. Toks nušlifuotas svarmuo, bet vis tiek svarmuo.
Tautai didelėmis dozėmis jau beriami raminamieji. Esą naujas mokestis būtų kabinamas ant tokio kaklo, kuris turi daugiau nei vieną būstą.

Jeigu vakar mirė tėvai, palikę sodybą prie ežero ar užgyventą turtą blokiniame daugiabutyje, - mokėkit.
Jeigu tėvai ilgus metus taupė pinigus savarankiškai vaikų ateičiai ir nupirko kambarėlį - mokėkit. Nes vaikai dar tebėra nepilnamečiai. Ne savininkai.

Nieko nestebina, kad visas pasaulis, tiksliau - jo valdytojai, įprato apmokestinti žmonių namus. Valdiškai vadinamus nekilnojamuoju turtu.

Tai mokestis už tai, kad sumokėjęs visus mokesčius valstybei ir bankams pilietis įstengė įsigyti turto. Valstybei (ministrams ir politikams) kyla įtarimų, kad per mažai sumokėjo žmogus? Arba kad išvis nesumokėjo, iš vogtų pinigų įsigijo? Jei teisingas antras variantas, imkit ir vilkit į dienos šviesą tokius.

Kam apkrauti visus (su šiokiomis tokiomis išimtimis)? Todėl, kad taip paprasčiau. Tam, kad valstybė galėtų turėti papildomų pajamų išlaidauti. Valdiškai sakant, administruoti. Liaudiškai - švaistyti administravimo lėšas.

Bet kodėl reikia gyventojus apdėti naujais nekilnojamojo turto mokesčiais, o jau apdėjus diskutuoti dėl lengvatų? Atrodo, kad būtų paprasčiau iškart nuspręsti, ko negalima apmokestinti.

Tačiau ši praktika “ydinga”, nes kol pilietis sulauks lengvatų, nemažai pinigėlių pribyrės. Geriausia, kad jie niekieno - valdiški.

Finansų ministerijos veikėjai rengia gaires, kaip nekilnojamojo turto mokestį užkelti ant mokesčių mokėtojų. Jau ir šiaip prismaugtų, bet dar kvėpuojančių.

Tiesa, kol kas viešai niekas nekalba, kad tikrieji daugumos to turto savininkai yra bankai. Mielai siūlę paskolas. Net piršte piršę. Savo auksaburnių “analitikų” padedami.

Tačiau nekilnojamojo turto mokestį juk mokės ne užjūrių bankai, kuriems skolininkas - Lietuvos pilietis - jau sumokėjo visus mokesčius ir dar daugiau. Nesvarbu, kad bankai yra tikrieji butų ar sodybų savininkai, o jų gyventojai - vos vergaujantys nuomininkai.

O jei sumokėtų tai, apie ką svajoja Finansų ministerijos mąstytojai, netgi ir bankai, tai jie būtinai ras būdų, kaip peržiūrėti kreditavimo sąlygas. Pakelti palūkanas arba amžinąjį akmenį - savo pelno maržą.

Nes Reinoldijaus Šarkino įstaigėlė dirba užsieniečiams. Rūpinasi svetimu pelnu ir savo ramybe. Dalija lengvatines paskolas iš mokesčių mokėtojų pinigų.

P.S. Prieš kiekvienus rinkimus tradiciškai sukeliamos diskusijos, kad reikėtų turtinguosius išbuožinti nekilnojamojo turto mokesčiu arba progresiniais pajamų mokesčiais. Skurdinamai tautai tokios šnekos patinka, nesvarbu, kad žodžiai mokesčiais ir nepavirsta. Jau artėja savivaldybių rinkimai, partijos sudarinėja kandidatų sąrašus, skelbia potencialių merų pavardes.